Bendrovė „Planetary Resources“, įsikūrusi Vašingtono valstijos
mieste Belvju, pirmiausiai sieks sukurti ir parduoti itin pigų
kibernetinį zondą tyrimų misijoms.
Tikimasis, kad per ateinančius dvejus metus demonstracinis
aparatas bus paleistas į orbitą aplink Žemę, sakė bendrovės
įkūrėjai Peteris Diamandisas ir Ericas
Andersonas.
„Planetary Resources“ siekia atverti kelią komercinei išteklių
telkinių žvalgybą tolimajame kosmose, panašiai kaip P. Diamandiso
įkurta „Ansari X“ premija, kurios vertė 10 mln. dolerių paskatino
sukurti pirmuosius sėkmingus komercinius kosminius laivus.
Premiją, kuri sužadino atsirandančią komercinių pilotuojamų
kosminių skrydžių pramonę, buvo įteikta 2004 metais bendrovei
„Scaled Composites“, kurios privačiai sukurtas pilotuojamas
erdvėlaivis „SpaceShipOne“ tapo pirmuoju, pakilusiu virš Žemės
atmosferos.
Komercinius suborbitinius skrydžius planuojama pradėti vėliau
šiais metais.
„Planetary Resources“ pirmaisiais užsakovais tikriausiai taps
valstybinės mokslinių tyrimų agentūros, tokios kaip JAV
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), taip pat
privatūs tyrimų institutai.
Tačiau bendrovė tikisi per 5-10 metų pereiti nuo Žemės
orbitoje skriejančių stebėjimų aparatų pardavimo prie kosminių
išteklių žvalgymo paslaugų. Ji planuoja pradėti naudingųjų
išteklių gavybą kai kuriuose iš tūkstančių asteroidų, kurie
reguliariai praskrieja palyginti netoli Žemės.
Ne visų šių misijų tikslas bus pargabenti į Žemę
brangiųjų metalų ir mineralų. „Planetary Resources“ planuoja
asteroiduose ieškoti ne vien platinos ir kitų brangiųjų metalų,
bet ir vandens, kuris leistų įkurti orbitines degalų papildymo
bazes. Pastarosios praverstų NASA ir kitiems, planuojantiems
kibernetinių zondų ir astronautų skrydžius į tolimąjį kosmosą.
„Žvelgiame į tolimą perspektyvą. Nesitikime, kad ši bendrovė
per naktį iškovos finansinę pergalę. Tam prireiks laiko“, -
E. Andersonas sakė duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
Pagrindinio pelno, kurio tikimasi sulaukti po kelių
dešimtmečių, šaltiniu veikiausiai taptų platinos grupės metalų
ir retųjų mineralų gavyba asteroiduose.
„Atsigręžus į istorinę perspektyvą, (tampa aišku), kad
žmonija daugiausiai investuoti į žvalgymą ir transportą itin
skatindavo ištekliai - ar europiečiai būtų ieškoję prieskonių
gabenimo kelių, ar amerikiečiai naujakuriai būtų žvelgę į
vakarus, ieškodami aukso, naftos, medienos arba žemės“, - aiškino
P. Diamandisas.
„Planetary Resources“ taip pat atsisakė pateikti detalių, kaip
ir kada galėtų prasidėti išteklių gavyba asteroiduose.
Pasak P. Diamandiso, viename 30 metrų ilgio asteroide gali
slypėti 25-50 mlrd. dolerių vertės platinos ištekliai, vertinant
dabartinėmis kainomis.
Šiuo metu apie 20 darbuotojų turinčios „Planetary Resources“
direktorius yra buvęs NASA skrydžių į Marsą programos vadovas
Chrisas Lewicki. Ši bendrovė buvo įkurta prieš
maždaug trejus metus, tačiau iki šiol savo veiklos neafišavo.