Šie įrašai datuoti pagal tą patį majų kalendorių, kuris,
kaip kartais klaidingai teigiama, pranašauja pasaulio pabaigą šių
metų gruodžio 22 dieną.
Tyrėjai, prisidėję prie šių ant pastato sienos aptiktų
įrašų suradimo ir iššifravimo, aiškina, kad majų kalendorius
apėmė itin ilgus laikotarpius, tačiau 2012 metų gruodžio 22-oji
žymi tik naujo ciklo, vadinamo baktumu, pradžią.
„Jie tiesiog stebėjo, kaip mainosi šie ciklai“, - sakė
Bostono universiteto mokslininkas Williamas Saturno, kuris yra straipsnio apie šį atradimą, paskelbto
žurnale „Science“ autorius.
„Majų kalendorius tiesiog eina toliau ir eis dar milijardus,
trilijonus, oktilijonus metų į ateitį - tai milžiniški skaičiai,
kurie netgi netelpa mūsų galvose“, - aiškino jis.
Neryškūs skaitmenų ženklai ant Gvatemaloje rasto pastato
sienos žymi maždaug šešių mėnesių trukmės laikotarpius,
atitinkančius šešis mėnulio fazių ciklus. Tarp šių ženklų -
mažyčiai stilizuoti majų dievų atvaizdai, rodantys, kurios
dievybės globoja atitinkamą laikotarpį, tyrėjai nurodė
ketvirtadienį per internetinę spaudos konferenciją.
„Atrodo gana aišku, kad čia turime mėnulio kalendorių“, -
sakė „Science“ straipsnio bendraautorius Davidas Stuartas iš Ostine įsikūrusio Teksaso universiteto. Šios
studijos apžvalga taip pat bus paskelbta žurnalo „National
Geographic“, kuris finansavo dalį kai kuriuos tyrimus, birželio
numeryje.
Skaitmenis ant sienos tikriausiai surašė koks nors raštininkas
arba kalendorių išmanantis žynys. Tokie žmonės būdavo svarbūs
majų valdovų svitose, nes šios kultūros didikai itin domėjosi
astronomija ir derindavo šventąsias apeigas su dangaus šviesulių
judėjimu.
Ši siena senovėje tikriausiai buvo naudojama kaip rašymo lenta,
ant kurios mūsų dienų mokslininkas galėtų užsirašyti dažnai
naudojamas formules, užuot ieškojęs jų knygose, nurodė
D. Stuartas.
Ant sienos užrašytas kalendorius išsilaikė geriau negu bet
kokioje knygoje, nes jokių majų knygų nėra išlikę iš
laikotarpio, kai buvo padaryti šie įrašai - maždaug 800-aisais
mūsų eros metais, sakė mokslininkai.
Be skaitmenų, ant pastaro sienos taip pat rasta paveikslėlių,
tarp jų vaizduojantis soste sėdintį karalių su iš plunksnų
pagamintu galvos apdangalu, taip pat už jo matomą baltai
apsirengusį žmogų. Ant kitos sienos nupieštas raštininkas,
laikantis rašiklį.
Šie piešiniai yra pirmieji majų meno kūriniai, rasti ant namo
sienų, nurodė mokslininkai.
Šis vešlios augalijos paslėptas pastatas buvo aptiktas 2010
metais majų miesto griuvėsių komplekse Šultuno vietovėje,
Gvatemalos drėgnuosiuos atogrąžų miškuose.
Šultuno, kuriame kadaise gyveno dešimtys tūkstančių žmonių, griuvėsiai išsibarstę 31 kvadratinio kilometro teritorijoje, kurioje tūkstančiai išlikusių statinių dar nėra ištirti.
„Keista, kad Šultuno radiniai iš viso egzistuoja, - sakoma
W.Saturno pranešime. - Tokie įrašai ir meno kūriniai prastai
išsilaiko majų žemumose, ypač name, palaidotame tik metro gylyje
po žemės paviršiumi.“