Mykolo Romerio universiteto Mokslo prorektorė I. Žalėnienė mano, kad investicijos į socialinius ir humanitarinius mokslus padeda ugdyti moralinius, socialinius ir kultūrinius pradus, puoselėti žmogaus teisių, teisingumo, laisvės principus.
- Lietuvoje daugiau nei dešimtmetį yra formuojama viešoji nuomonė, kad mūsų valstybės ateitis technologiniuose, fiziniuose ir biomedicinos moksluose, jų plėtrai tradiciškai skiriama vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, o socialiniai ir humanitariniai mokslai nepakankami vertinami, skirstant valstybės finansinius išteklius ribojama jų plėtra.
Koks, Jūsų nuomone, yra socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo šiuolaikiniame kiekvieno žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenime?
- Mokslo inovacijos tradiciškai siejamos su technologiniais, fizinių ir biomedicinos mokslų išradimais. Tai susiję su po I ir II pasaulinių karų įsigalėjusiu poreikiu atstatyti sugriautas šalis, plėsti pramonę, didinti vienų valstybių technologinį pranašumą prieš kitas.
Tais laikais į žmogų daugiausia buvo žiūrima kaip į grandiozinės technokratinės mašinos sudedamąją dalį, atliekančią tam tikras funkcijas, nuvertinama žmogaus asmenybė, vertybės, jo santykiai su kitais žmonėmis.
Vis dėlto, šis mechaninis požiūris neatitinka šiuolaikinių visuomenės ir valstybės poreikių.
Juk visi suprantame, kad kiekvienas žmogus, jo gebėjimas susikurti gerovę ir bendrauti bei bendradarbiauti su kitais, o ne technologinis įrenginys, kad ir pats tobuliausias, yra didžiausia vertybė ir visuomenės bei valstybės pažangos varomoji jėga.
Todėl šių laikų visuomenėje vis didėjančią svarbą įgauna socialiniai ir humanitariniai mokslai, nagrinėjantys žmogų ir jo santykius su kitais žmonėmis. Tai liudija ir Europos mokslo bendruomenėje vykstantys procesai, kuomet vis daugiau dėmesio ir lėšų skiriama socialiniams ir humanitariniams mokslams.
- Kokios Europos valstybės skiria daugiausia dėmesio socialiniams ir humanitariniams mokslams ir kur šiame kontekste yra Lietuva?
- Pasaulio valstybės, siekdamos pažangos, konkuruodamos globalioje rinkoje ir įvertindamos savo socialinę-ekonominę aplinką bei nacionalinius prioritetus, modeliuoja skirtingas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimo schemas.
Eurostato duomenimis, daugiausia į socialinius ir humanitarinius mokslus investuoja Liuksemburgas, Austrija, Suomija, Italija, Ispanija, o mažiausiai – Čekija, Slovėnija, Estija.
2010 m. Lietuvoje biomedicinos mokslams skirta 29,17 procento, technologiniams mokslams - 23,70, fiziniams mokslams - 17,25, socialiniams mokslams - 16,66 procento, o humanitariniams mokslams – 13,22 procento bendro moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirto finansavimo (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis).
- Kokia turėtų būti mūsų valstybės mokslo politika siekiant laiku ir deramai reaguoti į šių dienų mums metamus iššūkius?
- Mano nuomone, pirmiausia reikia atsigręžti į žmogų. Ugdyti moralinius, socialinius ir kultūrinius pradus. Puoselėti žmogaus teisių, teisingumo, laisvės principus. Kiekvienam žmogui sudaryti palankias sąlygas kurti savo ir visuomenės gerovę, siekti pažangos, puoselėti bendražmogiškas vertybes, bendraujant ir bendradarbiaujant prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio sąlygų.
Tik žmogus, suprantantis savos ir kitos kultūros žmogų, gali laisvai kurti, susitarti, mainytis savo sukurtomis gėrybėmis, būti aktyviu ir atsakingu savo valstybės piliečiu. Todėl ir valstybės mokslo politika pirmiausia turėtų būti orientuota į žmogų.
- Kokia socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto funkcija šiandien?
- Universitetas yra svarbi institucija kiekvienam žmogui ir valstybei, nes čia generuojamos, brandinamos ir skleidžiamos naujos žinios, ugdomos laisvai, drąsiai, kritiškai ir kūrybingai mąstančios asmenybės, skatinamas bendravimas ir partnerystė. Svarbus vaidmuo žmogaus, visuomenės ir valstybės raidai tenka socialiniams ir humanitariniams mokslams.
Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO, į socialinius ir humanitarinius mokslus žvelgia kaip į „jungiamąją švietimo, mokslo ir kultūros grandį, teorijos ir praktikos sintezę, tarpdisciplininius tyrimus ir studijas skatinantį sektorių“.
- Kuria kryptimi Mykolo Romerio universitetas kreipia savo mokslinę veiklą?
- Mykolo Romerio universitete atlikus išsamią Lietuvos ir pasaulio žinių ekonomikos poreikių analizę, įvertinus socialinių ir humanitarinių mokslų pasiekimus ir perspektyvas, visuomenės ir studijų poreikius bei galimybes, įvairių pasaulio universitetų patirtį buvo nutarta pereiti nuo individualių mokslininkų atliekamų mokslinių tyrimų prie tarpdisciplininių mokslininkų grupių ar tyrėjų tinklų vykdomų tyrimų.
Visi moksliniai tyrimai universitete vykdomi pagal 2010-2014 m. prioritetinę mokslinių tyrimų kryptį „Socialinės inovacijos globaliai plėtrai“ ir penkias ilgalaikes mokslo programas: „Teisingumas, saugumas ir žmogaus teisės“, „Socialinės technologijos“, „Darni šalies socialinė ekonominė plėtra globalizacijos sąlygomis“, „Gyvenimo kokybės gerinimas ir užimtumo galimybių didinimas“, „Vertybių tęstinumas ir kaita globalioje visuomenėje“.
Tikimės, kad šis modelis suteiks naujų žinių apie šiuolaikinį žmogų ir jo sąveiką su kitais žmonėmis, padės patenkinti žinių ekonomikos, visuomenės ir rinkos poreikius, paskatinti Lietuvos ūkio plėtrą ir įtaką tarptautinėms politinėms, ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms sistemoms.