Studijoje, kuri buvo paskelbta mokslo žurnale „Nature“, JAV ir
Kanados mokslininkai nurodė, kad šis organas yra elastingo audinio,
jungiančio banginių apatinio žandikaulio kaulus, įduboje.
Šis jutimo organas, sudarantis nervų santalką, padeda
reguliuoti žandikaulio judesius, ruožuotiesiems banginiams, kurie
yra stambiausi pasaulyje stuburiniai gyvūnai, maitinantis planktonu.
Šios šeimos banginiai priplaukia prie krilio telkinių ir
išsižioję įsiurbia dešimtis tonų vandens, po to jį iškošia
per plokšteles nasruose, vadinamas banginio ūsais.
Šio proceso metu burnoje lieka daugybė mažyčių vėžiagyvių,
kuriuos banginis praryja.
50 tonų sveriantys finvalai, kurie yra antrieji didžiausi
banginiai pasaulyje, išsižioję gali įsiurbti apie 80 tonų
vandens, per vieną kartą sugaudami apie 10 kilogramų krilio.
Kad banginiai galėtų plačiai išsižioti, jiems išsivystė
„itin paslankūs“ gerklės rezginiai“ - Y raidės pavidalo kremzliniai
dariniai, jungiantys viršutinį žandikaulį su apatiniu, sudarytą
ir dviejų paslankiai sujungtų kaulų.
„Evoliucijos požiūriu, šio jutimo organo tobulėjimas atliko
esminį vaidmenį viename iš ekstremaliausių vandeninių gyvūnų
maitinimosi metodų“, - sakė Kanados mieste Vankuveryje įsikūrusio
Britų Kolumbijos universiteto tyrėjas Bobas Shadwickas.
„Fizinės ypatybės, reikalingos maitinantis įsiurbiant vandenį,
išsivystė dar prieš ekstremalų kūno sustambėjimą, būdingą
mūsų dienų ruožuotiesiems banginiams, todėl tikėtina, kad šis
jutimo organas - ir jo vaidmuo koordinuojant sėkmingą maitinamasi
košiant vandenį - nulėmė ruožuotųjų banginių tapimą
stambiausiais gyvūnais Žemėje“, - pridūrė jis.