Žirafos kaklą turintis medžių viršūnes rupšnodavęss
Berlyno muziejuje eksponuojamas brachiozauras, ankstesniais
duomenimis, turėjo sverti net 80 tonų.
Tačiau naujausiais mokslininkų skaičiavimais, šio milžiniško
gyvūno masė buvo kur kas mažesnė - vos 23 tonos.
„Mūsų skaičiavimų rezultatai rodo, kad daugelis ankstesnių
(visų dinozaurų) masės vertinimų yra per dideli“, - sakė tyrimo
autorius Billas Sellersas apie Didžiosios
Britanijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkų komandos
pastebėjimą.
Tačiau kitiems dinozaurams šis neatitikimas gali būti mažesnis
nei brachiozaurui, „tačiau, suprantama, manome, jog mažesnis svoris
greičiausiai yra arčiau tiesos“.
Grupė biologų naująją formulę tikrino pagal 14-os didžiųjų
šių laikų žinduolių griaučių ir svorio santykį. Jie
paskaičiavo bizono, kupranugario, dramblio, žirafos, arklio,
briedžio, šiaurės lokio, raganosio ir kitų gyvūnų masę,
naudodamiesi šių gyvūnų skeletų matmenimis.
„Tai matematinis būdas, pagal kurį kaulai kuo tiksliau yra
apvelkami oda“, - paaiškino Anglijos Mančesterio Universiteto
atstovas B. Sellersas.
„Taip gaunamas „odos ir kaulų“ modelis, pagal kurį mes galime
suskaičiuoti masę“, - sakė mokslininkas, pasak kurio, šis metodas
yra „visiškai objektyvus“ ir nereikalauja jokių meninių
interpretacijų.
Kūno masė yra labai svarbi nustatant gyvūno gyvenimo būdą -
jo gyvenimo trukmę, judrumą ir mitybos poreikius.
„Gyvūno svoris yra tas vienintelis ir svarbiausias parametras,
kurį turi žinoti mokslininkas. Visa kita, nuo anatomijos iki
fiziologijos ir gyvūno elgesio bei ekologijos, priklauso nuo jo kūno
dydžio“, - tvirtino B. Sellersas.
Berlyno brachiozauras, dar žinomas kaip Giraffatitan brancai,
tyrimui buvo pasirinktas kaip geriausiai išsilaikęs pilniausias
fosilijos pavyzdys.
Šis gyvūnas gyveno vėlyvajame Juros periode (prieš maždaug
200 mln. - 145 mln. metų) ir jo ilgis nuo nosies iki uodegos galo
siekė maždaug 25 metrus.