Veneros tranzitas, prasidėjęs antradienį tuojau po 22 val.
Grinvičo (2 val. Lietuvos) laiku, pirmiausiai buvo stebimas dalyje
Šiaurės Amerikos, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos
šiaurinėje dalyje.
Tuo metu vienoje linijoje tarp Žemės ir Saulės skriejanti
Venera buvo matoma kaip mažytis juodas taškelis ant Saulės disko
paviršiaus.
Australija, kurioje Veneros judėjimas kelia unikalų istorinį
susidomėjimą, buvo viena iš tinkamiausių vietų stebėti šiam
beveik septynias valandas trukusiam reiškiniui, kuris buvo matomas
nuo rytinės iki centrinės šalies dalies.
Nors kai kur Australijoje dangus buvo debesuotas, į Sidnėjaus
observatorijos organizuotą tranzito stebėjimą bilietus įsigijo 1
500 žmonių, norinčių pamatyti retą dangaus reiškinį, kuris
Žemėje vėl bus stebimas tik 2117 metais.
„Tai nepanašu į užtemimą, per kurį kažkas visiškai
uždengia Saulę“, - Australijos astronomijos observatorijos
vyriausiasis astronomas Fredas Watsonas sakė
naujienų agentūrai AFP.
„Veneros skersmuo šimtą kartų mažesnis nei Saulės, todėl iš
esmės ji tebuvo mažytis juodas taškelis ant Saulės disko, tačiau
jis judėjo iš vienos pusės į kitą“, - aiškino jis.
Veneros tranzitas nuo pradžios iki pabaigos buvo stebimas Rytų
Azijoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje.
Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje saulei tekant
buvo galima stebėti baigiamuosius tranzito etapus, o Šiaurės
Amerikoje - tik jo pradžią, kol saulė nusileido.
„Visi puikiai leidžia laiką“, - JAV Nacionalinės aeronautikos
ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkas Richardas Vondrakas sakė AFP iš Goddardo kosminių
skrydžių centro Merilande, kur 600 žmonių buvo susirinkę stebėti
karštosios planetos, pavadintos meilės deivės vardu.
„Nors dabar labai debesuota ir abejotina, ar galėsime pamatyti
tranzitą savomis akimis“, - pridūrė jis.
Šis dangaus reiškinys turi ypatingą istorinę reikšmę, nes
ankstesnis Veneros tranzitas, įvykęs 1769 metais, iš dalies
nulėmė šio pietinio žemyno „atradimą“ per Britanijos organizuotą
Jameso Cooko ekspediciją.
Kapitonas J. Cookas išplaukė į Taitį laivu „HMS Endeavour“,
siekiant surinkti duomenų apie tais metais turėjusį įvykti Veneros
tranzitą. Po sėkmingų stebėjimų jis buvo pasiųstas ieškoti
„didelės pietinės žemės“, kuri, kaip manyta, turėjo būti
Ramiajame vandenyne.
Per šią kelionę J.Cookas pažymėjo žemėlapiuose rytinę
Australijos pakrantę ir paskelbė šį žemyną Britanijos nuosavybe
1770 metais.
Planetų tranzitų stebėjimai suteikia svarbių mokslinių
duomenų.
„Tranzito laiko matavimai iš dviejų labai nutolusių vietų ant
Žemės paviršiaus leidžia nustatyti atstumą iki Veneros - tuo
pačiu ir Saulės sistemos dydį“, - aiškino F. Watsonas.
Mokslininkai taip pat nurodo, kad šie stebėjimai taip pat
suteikia galimybių patobulinti metodus, kuriais mėginama nustatyti
aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų atmosferos sudėtį,
kai jos praslenka priešais savo šviesulius.
Kol kas buvo išsamūs stebėjimai buvo atlikti tik per šešis
Veneros tranzitus - 1639, 1761, 1769, 1874, 1882 ir 2004 metais, nes
anksčiau dar nebuvo išrasta reikalinga vaizdo didinimo įranga.
Nuo 2000 metų prieš mūsų erą iki 2004 metų Venera buvo
praslinkusi per Saulės diską iš viso 53 kartus.
NASA žadėjo paskelbti „geriausius įmanomus šio reiškinio
vaizdus“, gautus iš Saulės dinaminių procesų observatorijos (SDO),
kurios kosminiai teleskopai skrieja orbitoje aplink Žemę.
„Tranzitas - nuostabus ir retas reginys; žinant, koks didžiulis
yra dangus, labai neįprasta, kad planeta kirstų Saulės diską - ir
kito atvejo reikės laukti iki 2117 metų“, - sakė vienas iš SDO
mokslininkų Richardas Harrisonas.
Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Venus Express“ šiuo metu
yra vienintelis kosminis aparatas, skriejantis aplink šią karštą
planetą. Jo atliekamuose Veneros atmosferos tyrimuose taip pat bus
naudojama Saulės švies.
ESA ir Japonijos kosmoso agentūra taip pat turi palydovų,
skriejančių žemose orbitose aplink Žemę, iš kurių buvo stebimas
Veneros slinkimas priešais Saulę.
Tuo tarpu NASA kosminis teleskopas „Hubble“, kuriuo negalima
tiesiogiai stebėti Saulės, naudojo Mėnulį kaip veidrodį, tiriant
atspindėtą šviesą ir mėginant daugiau sužinoti apie Veneros
atmosferą.