Lietuva yra tarp 11 Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose šis
rodiklis neviršija 10 procentų.
Mažiausiai mokslus metančių jaunuolių yra Slovėnijoje (4,2 proc.), toliau rikiuojasi Čekija
(4,9 proc.), Slovakija (5 proc.), Lenkija (5,6 proc.), Liuksemburgas
(6,2 proc.), Švedija (6,6 proc.), Lietuva (su minėtu 7,9 proc.
rodikliu), Austrija (8,3 proc.), Nyderlandai (9,1 proc.), Danija (9,6
proc.) ir Suomija (9,8 proc.).
Eurostato 2011 metų duomenimis, daugiausia jaunuolių mokyklą
meta Maltoje (33,5 proc.), Ispanijoje (26,5 proc.) ir Portugalijoje
(23,2 proc.).
Lietuva taip pat yra tarp šalių, kurios jau įgyvendino 2020
metų ES tikslą, kad aukštąjį išsilavinimą įgytų 40 proc.
žmonių nuo 30 iki 34 metų amžiaus. Lietuvoje šis rodiklis 2011
metais buvo 45,4 proc. (2010 metais - 43,8 proc.). 40 proc. ribą
šis rodiklis pernai taip pat viršijo Airijoje, Liuksemburge,
Švedijoje, Suomijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje,
Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Estijoje.
Europos Komisija (EK), apibendrindama šiuos ES statistikos
tarnybos duomenis, pažymi nerimaujanti, kad pažanga šiose srityse
yra ne ilgalaikį poveikį darančių reformų rezultatas, o didelio
jaunimo nedarbo padarinys, nes vis daugiau jaunuolių yra linkę
švietimo sistemoje likti ilgiau.