Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) sukėlė audrą
mokslo bendruomenėje, kai paskelbė eksperimentų rezultatus,
rodančius, jog neutrinai gali viršyti šviesos greitį apie 6
kilometrais per sekundę.
Ši išvada grasino sukelti sumaištį šiuolaikinėje fizikoje ir
pramušti spragą A. Einsteino 1905 metais paskelbtoje specialiojoje
reliatyvumo teorijoje, kurioje teigiama, kad šviesos greitis yra
didžiausias įmanomas mūsų Visatoje.
Neutrinų greitis buvo matuojamas, skleidžiant šias menkai su
medžiaga sąveikaujančias daleles iš didžiulės požeminės CERN
laboratorijos netoli Ženevos ir registruojant jas Gran Saso
laboratorijoje Italijoje, kai neutrinai nuskriedavo 732 kilometrus per
Žemės plutą.
Teoriškai šį kelią neutrinai turėjo įveikti per 0,0024
sekundės, bet per preliminarius bandymus buvo užfiksuota, kad šios
dalelės detektorius Italijoje pasiekdavo 0,00000006 sekundės
anksčiau nei tikėtasi.
Tačiau penktadienį tyrimų grupė OPERA per Neutrinų fizikos ir
astrofizikos tarptautinę konferenciją, vykstančią Japonijos
senojoje sostinėje Kiote, pareiškė, kad ankstesni rezultatai buvo
klaidingi.
„Ankstesni duomenys, gauti 2011 metais, (matuojant) neutrinų
srautą iš CERN į Gran Sasą, buvo peržiūrėti, atsižvelgiant į
nustatytą prietaisų poveikį, - nurodė tyrėjai. - Buvo nustatytas
atitikimas tarp ankstesnių ir naujų duomenų, rodantis, kad
neutrinų greitis atitinka šviesos greitį.“
Pirmines išvadas mokslininkai priėmė su jauduliu ir
skepticizmu. Netgi kai kurie šio eksperimento organizatoriai ragino
kitus fizikus atlikti atskirus tyrimus, kurie patvirtintų arba
paneigtų gautus netikėtus rezultatus.
Šios tikrinimo programos dalimi tapo eksperimentas ICARUS, per
kurį buvo iš naujo išmatuotas septynių neutrinų greitis, taip pat
užfiksuotas OPERA grupės.
ICARUS projekto atstovas Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia paskelbė, kad per naujus matavimus neutrinai
neviršijo visuotinės greičio ribos.