Įžymiojo V. Disnėjaus peliuko atvaizdą sudaro trys krateriai. 105 km skersmens centrinis krateris iš šonų „pasipuošęs“ dviem mažesniais, primenančiais graužiko ausis. Pats peliuko Mikio krateris yra į šiaurės vakarus nuo didžiojo Magritte'o kraterio, esančio prie planetos pietų poliaus.
Siekiant sutaupyti kuro, zondą „Messenger“ buvo nuspręsta siųsti „aplinkkeliu“ ir įvesti jį į orbitą per gravitacinių manevrų seriją, koreguojant kursą ir derinant greitį su planetos traukos jėga. 2011 m. kovo 18 d. jis tapo pirmuoju istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu. „Messenger“ pavadinimas šifruojamas kaip „Mercury surface“, „space environment“, „geochemistry“ ir „ranging“.
Naudojant spektrometrus ir didelio jautrumo kameras. Veikiančias ir infraraudonuoju, ir regimu režimu, NASA specialistams pavyko išanalizuoti chemines ir fizines Merkurijaus savybes. Zondas išsiaiškino planetos litosferos ir magnetinio lauko savybes (pastarasis pasirodė pasislinkęs 500 km į šiaurę). „Messenger“ taip pat padarė daugiau kaip 88 tūkst. Merkurijaus paviršiaus nuotraukų.
