Pirmą kartą surastos besiporuojančių stuburinių gyvūnų
fosilijos, sakoma žurnale spausdinamame straipsnyje.
„Kasmet gyvena ir gaišta milijonai gyvūnų ir daugelis patenka
į paleontologų užrašus netikėčiausiomis aplinkybėmis“, sakė
vienas straipsnio autorių Walteris Joyce'as.
„Tikimybė, kad besiporuodami partneriai žus tuo pačiu metu yra
labai nedidelė, o galimybė abiems partneriams išsilaikyti yra dar
mažesnė“, - sakė jis, apie šį retą radinį.
Vokietijoje tarp Darmštato ir Frankfurto esančiame fosilijų
turtingame Meselio karjere aptiktos fosilijos leidžia mokslininkams
daryti išvadą, kad Meselio ežeras buvo tinkamas vėžliams gyventi
ir veistis.
Gyvūnai žuvo atsitiktinai, kai susikibę nugrimzdo į gilesnius
nuodingus vandens sluoksnius ir jų oda prisigėrė kenksmingų
medžiagų, atsiradusių vulkaninės kilmės ežere.
„Nėra jokių abejonių, kad šis ežeras pražudė daug nieko
neįtariančių gyvūnų“, - sakė Tiubingeno universtiteto
mokslininkas.
Gyvūnai paprastai negaišta atlikdami jiems įprastus veiksmus,
tokius kaip maitinimasis, lizdų sukimas ar poravimasis. Todėl
mokslininkams paprastai telieka spėlioti, koks galėjo būtų tų
gyvūnų elgesys, rašoma straipsnyje.
Gėlavandeniai vėžliai dažnai sustingsta poravimosi pozoje.
„Jeigu poravimasis vyksta atvirame vandenyje, besiporuojanti pora
gali nugrimzti gana giliai“, - rašo žurnalas, bandydamas
paaiškinti, kodėl tiek porų nugrimzdo iki pražūtingos gilumos.