Plikasis smėlrausis (Heterocephalus glaber) - urvus rausiantis graužikas, gyvenantis Rytų Afrikoje. Tai vienintelė šios genties rūšis. Gyvūnėliai yra 8-10 centimetrų dydžio, sveria 30-35 gramus. Motinėlės yra šiek tiek didesnės ir gali sverti virš 50 gramų.
Šie gyvūnai prisitaikę prie požeminio gyvenimo būdo. Akys mažos ir jie beveik nemato. Kojos plonos ir trumpos, tačiau po žeme jie gali judėti atbuli lygiai taip pat greitai kaip ir į priekį. Dideli, atsikišę dantys skirti rausimui, o lūpos užsičiaupia taip, kad apsaugo žemių patekimą į burną rausiant. Oda - beveik be plaukų.
Plikasis smėlrausis - viena iš dviejų žinduolių rūšių, kurios yra bendruomenines. Ši struktūra panaši į skruzdėlių, termitų ar bičių. Tik viena patelė (motinėlė) ir 1-3 patinai dauginasi, o kiti bendruomenės nariai yra tiesiog sterilūs (nevaisingi) darbininkai ar kariai.
Daugumos žinduolių, įskaitant žmogų, smegenys pažeidžiamos jau po 3-4 minučių deguonies trūkumo. Tai yra dėl to, kad smegenų ląstelės nekaupia daug energijos, o jai palaikyti reikalingas nuolatinis deguonies „tiekimas”. Plikųjų smėlrausių smegenys be deguonies išlieka nepažeistos triskart ilgiau nei laboratorinių pelių. Bet to, kai deguonis grąžinamas, šių gyvūnų smegenys visiškai atsistato, net ir po kelių minučių visiško pasyvumo.
Ypatinga ir plikųjų smėlrausių oda. Jų odoje nėra neuropeptidų, kurie perduoda skausmo signalą į centrinę nervų sistemą. Todėl šie graužikai nereaguoja į laboratorinėms pelėms ar žmogui skausmą sukeliančių medžiagų injekcijas. Po rūgšties ar kapsaicino (čili pipirų aštrioji medžiaga) injekcijos pelės kasosi ar laižo injekcijos vietą, o plikieji smėlrausiai visiškai nereaguoja. Tačiau jie, lygiai taip pat kaip pelės, reaguoja į gnaibymą.
Manoma, kad šis prisitaikymas padeda gyvūnams išgyventi daug anglies dvideginio turinčiose vietose, kuriose yra sąlygos susidaryti rūgštims.
Skirtingai nuo pelių, kuriose dažnai atsiranda augliai, plikuosiuose smėlrausiuose niekada nerasti naturalūs augliai. Be to, paveikus juos radiacija, augliai nesivysto net po penkių metų. Net ir onkogenų injekcijos, sukeliančios vėžinius pokyčius pelių, žmonių, žiurkių ar galvijų ląstelėse, nepadėjo smėlrausių kūnuose išvystyti vėžio.
Nors plikieji smėlrausiai yra pelės dydžio, nelaisvėje šie graužikai gyvena devynis kartus ilgiau negu pelės. Registruotas rekordinis amžius – 32 metai. Jie yra ilgiausiai gyvenantys iki šiol žinomi graužikai. Tačiau nuostabiausia tai, kad jie visą savo gyvenimą išlaiko puikią sveikatą. 92 metų amžiaus žmogų atitinkančio amžiaus smėlrausiai turi nepakitusią raumenų ir riebalų masę, kaulų tankumą, širdies veiklą ir neuronų kiekį. Be to, jie ne mažiau aktyvūs, nei jauni smėlrausiai.