Maždaug 12 proc. mėlynukų Pseudozizeeria maha, kuriuos lervos
stadijos iškart po katastrofos paveikė radioaktyviosios dulkės,
turėjo anomalijų, tarp kurių yra mažesni sparnai ir pažeistos
akys, nurodo mokslininkai.
Tie drugeliai toliau buvo veisiami laboratorijoje toli už
užterštos zonos ribų. Pasirodė, kad 18 proc. jų palikuonių
turėjo panašių problemų, sakė Okinavoje Japonijos pietvakariuose
įsikūrusio Riūkiū universiteto profesorius adjunktas Joji
Otaki.
Trečioje drugelių kartoje šis skaičius išaugo iki 34 proc.,
net jeigu vienas iš tėvų būdavo iš nepaveiktos populiacijos.
Mokslininkai Fukušimoje pernai rugsėjį - šeši mėnesiai po
žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos elektrinės avarijos - surinko
kitus 240 drugelių. Anomalijų turėjo net 52 proc. jų, sakė
J.Otaki.
Tyrimo rezultatai skelbiami internetiniame mokslo žurnale
„Scientific Reports“, kurį leidžia „Nature“ leidėjai.
J. Otaki vėliau atliko palyginamąjį bandymą Okinavoje -
apšvitino sveikus drugelius nedidele spinduliuote. Ji sukėlė
panašaus dažnumo anomalijas.
„Pasiekėme tvirtą išvadą, kad spinduliuotė, pasklidusi iš
Fukušimos „Daiichi“ elektrinės pakenkė drugelių genams“, - sakė
J. Otaki.
Žemės drebėjimo sukeltas cunamis 2011 metų kovą sugadino
elektrinės aušinimo sistemas, todėl iš trijų jos reaktorių
nutekėjo branduolinės medžiagos. Tai buvo pirmoji pasaulyje
atominė katastrofa per 25 metus.
J. Otaki išvados pakurstys nuogąstavimus dėl ilgalaikių į
aplinką patekusios spinduliuotės padarinių žmonėms, kurie ją
patyrė dienomis ir savaitėmis po tos nelaimės. Radioaktyviosios
dulkės užteršė didelį rajoną, teko evakuoti tūkstančius
gyventojų.
Esama tvirtinimų, kad apšvitinimo pasekmės buvo stebimos
virtinėje Hirošimos ir Nagasakio gyventojų, kurie baigiantis
Antrajam pasauliniam karui išgyveno JAV numestų atominių bombų
sprogimus, palikuonių kartų.
Tačiau J. Otaki perspėjo, kad dar per anksti daryti tokias
išvadas, ir sakė, kad jo grupės rezultatų dėl Fukušimos
drugelių negalima tiesiogiai perkelti kitoms rūšims, tarp jų -
žmonėms.
Jis pridūrė, kad su kolegomis tęs tyrimus ir atliks panašius
bandymus su kitais gyvūnais.
Universiteto „Nihon“ radiologinės saugos profesorius adjunktas
Kunikazu Noguchi \ taip pat sakė, jog reikia
daugiau duomenų norint nustatyti Fukušimos avarijos poveikį bendrai
visiems gyvūnams.
„Tai tik vienas tyrimas, - sakė jis. - Mums reikia daugiau
tyrimų, kad patikrintume visą poveikio gyvūnams paveikslą“.
Mokslininkai ir gydytojai iki šiol neigė, jog dėl Fukušimos
avarijos gali pagausėti susirgimų vėžiu arba leukemija, nors šios
ligos dažnai siejamos su apšvitinimu.
Tačiau jie taip pat pažymėjo, jog reikalingi ilgalaikiai
medicinos tyrimai, ypač nerimaujant dėl skydliaukės vėžio tarp
jaunų žmonių, mat ši problema pasirodė esanti ypač opi po
Černobylio katastrofos.
„Esama kai kurių nežinomų veiksnių, susijusių su
spinduliuotės genetiniu poveikiu, - sakė Fukušimos jėgainės
apylinkių gyventojus tiriantis gydytojas Makoto Yamada. - Dar negalime 100 proc. paneigti, kad padariniai
nepasireikš ateityje.“
Nors su Fukušimos avarija tiesiogiai nesiejama nei vieno žmogaus
mirtis, tačiau daugelis jėgainės apylinkes palikusių žmonių arba
likusių pavojingoje zonoje, tarp jų darbuotojai, uždarinėjantys
pažeistą elektrinę, nerimauja dėl ilgalaikio spinduliuotės
poveikio.
Mokslininkai perspėjo, kad gali praeiti keli dešimtmečiai, kol
dalis žmonių galės saugiai sugrįžti į savo namus.
„Net jeigu dabar nėra jokio poveikio, turėsime gyventi baimėje,
- sakė dviejų vaikų motina Sachiko Sato, laikinai
evakuota iš Fukušimos. - Ir šis nerimas bus perduotas mano vaikams
bei anūkams.“