Per pastaruosius dvejus metus atlikti keli tyrimai rodė, kad Homo sapiens kartais kryžmindavosi su neandertaliečiais - paslaptingais
mūsų „pusbroliais“, gyvenusiais tam tikrose Europos, centrinės
Azijos ir Artimųjų Rytų dalyse kokius 300 tūkst. metų, bet
išnykusiais prieš maždaug 30-40 tūkst. metų.
Įrodymus pateikia iškasenų DNR, kuri rodo, kad vidutiniškai
1-4 proc. euraziečių ir azijiečių NDR yra tokia pat kaip
neandertaliečių. Afrikiečiai tokios DNR beveik išvis neturi.
Tačiau naujas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto
mokslininkų tyrimas rodo, kad ta bendra DNR yra paveldėta iš
bendrų protėvių, o ne atsiradusi dėl abiejų hominidų rūšių
kryžminimosi.
Kembridžo universiteto Evoliucinės ekologijos grupės
mokslininkai Andrea Manica ir Andersas Erikssonas pirmadienį JAV žurnale „Proceedings of the
National Academy of Sciences“ (PNAS) rašė, kad kompiuteriu
sumodeliavo genų odisėją.
Ji prasideda bendrais Homo sapiens ir neandertaliečių protėviais,
kurie maždaug prieš pusę milijono metų gyveno Afrikos ir Europos
dalyse.
Maždaug prieš 300-350 tūkst. metų šių hominidų Europos
populiacija atsiskyrė nuo Afrikos populiacijos.
Gyvendama genetinės izoliacijos sąlygomis, europinė grupė
pamažu evoliucionavo į neandertaliečius, o afrikinė grupė
galiausiai virto Homo sapiens, kurios atstovai maždaug prieš 60-70
tūkst. metų bangomis ėmė plisti iš Afrikos.
Tos Homo sapiens bendruomenės, kurios geografiškai buvo arčiau
Europos ir kurios galėjo gyventi Šiaurės Afrikoje, išlaikė
palyginti didesnę protėvių genų dalį, rodo teorija.
Jie taip pat pirmieji apgyvendino Euraziją per didelę migraciją
iš Afrikos.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai europiečiai ir
azijiečiai, bet - ne afrikiečiai, genetiškai yra truputėlį
panašūs į neandertaliečius.
„Mūsų darbas aiškiai rodo, kad šiuo metu neandertaliečių
genome esančios struktūros nėra išskirtinės ir atitinka mūsų
lūkesčius, kuriuos matytume be hibridizacijos“, - spaudos
konferencijoje sakė A. Manica.
„Tad, jeigu kokia nors hibridizacija ir buvo, - sunku
neginčijamai įrodyti, kad jos niekada nebuvo, - ji turėjo būti
minimali ir daug mažesnė nei ta, kokią dabar teigia žmonės“, -
pridūrė jis.
Vienas didžiausių antropologijos klausimų yra toks: kas nutiko
neandertaliečiams?
Hibridizacija bent iš dalies atsakytų į šį klausimą.
Kryžmindamiesi su žmonėmis neandertaliečiai nebūtų buvę
išnaikinti žmonių ar klimato pasikeitimo, kaip teigia kai kurie
mokslininkai. Vietoje to neandertaliečių genai būtų įsilieję į
dominavusios Homo rūšies genomą.
Atskiras tyrimas, kurio rezultatus taip pat paskelbė PNAS ir
kurį Maxo Plancko evoliucinės antropologijos
institute Leipcige Vokietijoje atliko Svante Paabo
vadovaujami mokslininkai, rodo, kad neandertaliečių ir Homo sapiens
šakos atsiskyrė prieš maždaug 400-800 tūkst. metų - anksčiau
nei manyta.
Ši mokslininkų grupė taip pat apskaičiavo, kad žmonės nuo
šimpanzių - mums artimiausių primatų - atsiskyrė maždaug prieš
7-8 mln. metų - anksčiau nei prieš 6-7 mln. metų, kaip bendrai
manoma šiuo metu.