Jeigu stosite į mūšį su šiuo termitu – bėdos neišvengsite. „Mėlynuoju darbininku“ vadinamas vabzdys pasistengia, kad priešininkui būtų riesta. Pajutęs, kad kovą pralaimės šis termitas sprogsta ir išskiria mėlynos spalvos skystį. Po kelių sekundžių tas skystis pabąla ir tampa labai lipniais spąstais priešininkui.
Šis neotropinis termitas dažniausiai randamas supuvusioje medienoje, kuria jis minta. Žurnale „Science“ čekų mokslininkai atskleidė, kad nemažai šių termitų darbininkų ant nugaros turi tamsiai mėlynas dėmes. Todėl šiuos vabzdžius mokslininkai praminė „mėlynaisiais darbininkais“. Dėmes yra skirtingo dydžio, o nemažai termitų jų visai neturi. Tuos vabzdžius mokslininkai praminė „baltaisiais darbininkais“.
„Mėlynieji darbininkai“ žymiai agresyvesni už „baltuosius“ ir sprogsta anksčiau. Tai pat pastebėta, kad tų termitų skystis žymiai efektyvesnis.
Toks pasiaukojimas yra gana dažnai paplitęs tarp bendruomeninių vabzdžių. Pavyzdžiui, bitės dažniausiai žūva po to, kai įgelia priešui, nes jų geluonis išplėšia vidaus organus.
Dažniausiai vabzdžiu bendruomenės turi karius, tačiau neretai pasitaiko, kad tam tikslui panaudojami senstantys darbininkai, nes jų naudingumas kolonijai mažėja. Mokslininkai nustatė ryši tarp mažėjančio mandibulės (viršutinio žandikaulio. - Red.) aštrumo ir didėjančio mėlynųjų kristalų svorio – kai darbininkai tampa vis mažiau pajėgus rinkti maistą ir formuoti būstą, jie tampa labiau pasiruošę atremti priešų atakas.
„Pagrindinis skirtumas tarp skruzdėlių ir žmonių yra tas, kad mes siunčiame į karą januolius, o skruzdėlės – senutes“, - savo žymioje knygoje „Skruzdėlės“ rašė Edwardas Osborne'as Wilsonas ir Bertas Hölldobleras.
