Šis amerikietis paauglys išgarsėjo prieš ketverius metus, kai
suprojektavo branduolinės sintezės reaktorių, kurį planavo
įsirengti savo šeimos namų garaže, o savo naujausią kūrinį
pristatė ketvirtadienį Technologijos, pramogų ir dizaino (TED)
konferencijoje Kalifornijoje.
„Tai seno dalyko - (branduolinio) skilimo - perkėlimas į XXI
amžių, - aiškino T. Wilsonas. - Manau, tai turi didžiulį
potencialą pakeisti pasaulį.“
Vaikinas suprojektavo mažą 50-100 megavatų galios reaktorių,
kurio tiekiamos elektros energijos pakaktų 100 tūkst. namų.
Tokius reaktorius būtų galima gaminti serijiniu būdu, o jų
kurui naudoti išlydytas radioaktyvias medžiagas iš branduolinių
ginklų, sakė T. Wilsonas.
Palyginti mažas iš atskirų modulių sudarytas reaktorius gali
būti siunčiamas užsakovams pripildytas kuro, kurio pakaktų 30
metų.
„Juos galima įrengti bet kur pasaulyje ir jie veiks, užkasti po
žeme dėl saugumo priežasčių“, - sakė išradėjas, komentuodamas
savo reaktoriaus konstrukciją TED konferencijoje.
„Per Šaltąjį karą sukūrėme milžinišką branduolinių
ginklų arsenalą, ir mums jie nebereikalingi, - pažymėjo
T. Wilsonas. - Būtų puiku, jeigu galėtume juos „suvalgyti“, o šis
reaktorius dievina tą medžiagą.“
T. Wilsono reaktoriuje generatorių turbinas suktų dujos, o ne
garas, todėl jis veiktų žemesnėje temperatūroje negu įprasti
branduoliniai reaktoriai ir nepaskleistų teršalų, jeigu būtų
pažeistas sandarumas.
Kuras būtų išlydytų druskų pavidalo, todėl reaktoriaus
viduje nereikėtų palaikyti didelio slėgio, tvirtina paauglys.
„Avarijos atveju tereikėtų išleisti aktyviąją medžiagą į
cisterną po reaktoriumi su neutronų sugėrikliais, ir reakcija
liausis“, - aiškino T. Wilsonas.
„Skilimo produktai nelinkę pasklisti iš reaktoriaus, - sakė
jis. - Avarijos atveju reaktorius perdegtų, kas būtų apmaudu
elektros bendrovei, tačiau nekiltų jokių problemų.“
T. Wilsonas, kuris pernai gegužę baigė vidurinę mokyklą, sakė
atidedantis planus studijuoti universitete, kad galėtų sutelkti
dėmesį į savo įkurtą bendrovę, kuri turėtų imtis „Modulinių
skilimo reaktorių“ gamybos.
Savo konkurentais jis laiko kitas šalis, ypač Kiniją, o
tikėtinus kliuvinius - veikiau politiniais, o ne techniniais.
T. Wilsonas planuoja per dvejus metus sukonstruoti prototipą ir
pradėti tiekti reaktorius rinkai po penkerių metų.
„Tai ne vien padės kovoti su klimato pokyčiais, bet ir gali
aprūpinti besivystantį pasaulį“, - teigė entuziazmu trykštantis
išradėjas.
„Įsivaizduokite kompaktišką reaktorių raketoje, suprojektuotą
tų, kas planuoja apgyvendinti kitas planetas. Pakaktų energijos ne
vien varikliams - jis tiektų energiją, kai ten nukeliautumėt.“
