Ką sako mama, po savo vaiko lova aptikusi augančius dumblius, čia nekartosime – necenzūrinių žodžių tokioje situacijoje gali neišvengti nė doriausia katalikė. Ką apie savo dukros pomėgį galvojo Saros mama, mes nežinome. Tačiau faktas, kad po to, kai po jos lova augę dumbliai uždirbo 100 tūkst. dolerių, šluota ir šiukšlių kibiras jiems nebegresia.
Savo palovy įsirengusi dumblių veisyklą paauglė iš Kolorado Springso vykdė tyrimus, kurių metu mėgino dirbtinai išveisti daugiau aliejaus gaminančių dumblių rūšį. Tuo tikslu dumblius mergina laikė specialiame herbicido tirpale, kuris žudė nepakankamai lipidų sintezei būtino enzimo gaminančias ląsteles.
Ištyrusi išlikusius dumblius moksleivė aptiko žymiai išaugusią lipidų akumuliaciją. Jei pavyktų šias ląsteles išsaugoti ir padauginti, dumbliai pradėtų gaminti kur kas daugiau aliejaus ir galėtų tapti svarbiu atsinaujinančio nebrangių biologinių degalų šaltiniu.
Antrąją vietą ir 75 tūkst. dolerių laimėjo septyniolikmetis Jonah Kallenbachas, kurio studija atvėrė naują būdą, leidžiantį numatyti, kaip gydant vaistais jungiasi proteinai. Vaikinas išsprendė prieš kelerius metus iškeltą problemą, jo darbas siūlo naują vaistų kūrimo būdą ir gali padėti gydyti tokias ligas, kaip krūties ar kiaušidžių vėžys, tuberkuliozė.
Trečia vieta ir 50 tūkst. dolerių atiteko Adamui Bowmanui (17 m.) iš Tenesio valstijos, kuris sukūrė ir sėkmingai pagamino kompaktišką bei nebrangų, nedaug energijos sunaudojantį pulsuojančios plazmos įrenginį. Jis gerokai mažesnis, paprastesnis ir pigesnis negu turimi dabar, tad plazmos tyrimus gali perkelti net į mokyklos laboratorijas.
Šiais metais konkurse dalyvavo 1712 moksleivių. 300 jų sausio mėnesį pateko į pusfinalį, iš jų 40 finalistų keliavo į Vašingtoną, kur rungėsi, kas pateks į pirmąjį dešimtuką ir gaus piniginius prizus.
