Sunkiai aptinkama tamsioji medžiaga, kuri gaubia mūsų
galaktiką kaip beveik idealaus rutulio pavidalo aureolė ir, kaip
manoma, sudaro iki ketvirtadalio Visatos masės, laikoma viena iš
svarbiausių šiuolaikinės fizikos mįslių.
Tamsioji medžiaga aptinkama tik netiesiogiai - pagal jos
sąveiką su regimąja medžiaga. Ji nėra paaiškinama fizikos
standartiniu modeliu.
Tačiau šią padėtį gali pakeisti duomenys, surinkti tiriant
Alfa magnetiniu spektrometru (AMS) - jautriausiu kada nors į kosmosą
iškeltu dalelių fizikos spektrometru, sukurtu bendradarbiaujant 16
valstybių ir kainavusiu 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Šis prietaisas į orbitinę stotį buvo atgabentas JAV
daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endeavour“ per jo paskutinį
skrydį 2011 metais.
Pirmieji AMS duomenų analizės rezultatai, regis, pateikia
„įrodymą apie naujus fizikos reiškinius“, sakoma tarptautinės
tyrėjų grupės pranešime spaudai.
AMS tiria kosminius spindulius - tarpžvaigždinėje erdvėje
sklindančius didelės energijos dalelių srautus, jiems nespėjus
pasiekti Žemės atmosferos.
Ištyrinėjus duomenis apie iki šiol AMS užfiksuotas 25 mlrd.
kosminių spindulių dalelių, „precedento neturintis skaičius - 6,8
mln. - buvo neabejotinai įvardytos kaip elektronai arba jų
atitikmenys antimedžiagoje - pozitronai“, - nurodė Europos
branduolinių tyrimų organizacija (CERN).
AMS programos atstovas Samuelis Tingas sakė, kad tolesni
eksperimentai, kurie bus atlikti ateinančiais mėnesiais, turėtų
parodyti, ar šie pozitronai yra tamsiosios medžiagos signalas, ar
ne.
Tebėra tikėtina, kad šios dalelės gali būti atskriejusios iš
pulsarų - neutroninių žvaigždžių, skleidžiančių intensyvią
elektromagnetinę spinduliuotę.
„Nekyla klausimo, ar mes imsimės spręsti šią problemą“, -
S.Tingas sakė žurnalistams.
Mokslininkai deda viltis į AMS, nes jo tikslumui „neprilygsta
joks kitas eksperimentas“, - pridūrė S.Tingas, kuris yra Nobelio
premijos laureatas ir Masačusetso technologijų instituto
profesorius.
„Mūsų įrodymai palaiko tamsios medžiagos egzistavimą, tačiau
negali paneigti“ kitokios registruojamų dalelių kilmės -
pavyzdžiui, pulsarų, pridūrė jis. S.Tingas pažymėjo, kad
mokslininkai dar nežino tvirto atsakymo, tačiau lauks naujų
duomenų.
Šio tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Physical Review
Letters“.