Pasisakydamas per kosmoso ekspertų konferenciją Vašingtone, 83
metų veteranas sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų išnaudoti
patirtį, sukauptą prieš kelis dešimtmečius per pilotuojamus
skrydžius į Mėnulį, kad pastatytų naują koloniją Raudonojoje
planetoje.
„JAV turi pradėti naujakurystę Marse ir jo apgyvendinimą, -
B. Aldrinas sakė per konferenciją „Žmonės į Marsą“ (Humans to
Mars), vykusią George'o Washingtono
universitete. - Tai pasiekiama.“
Jo raginimas Jungtinėms Valstijoms išlaikyti lyderių pozicijas
kosminėse lenktynėse į Marsą iš esmės atitinka Nacionalinės
aeronautikos administracijos (NASA) ir prezidento Baracko Obamos
administracijos planus pirmąkart pasiųsti žmones į
Marsą 4-ame dešimtmetyje.
Tačiau kitaip nei NASA administratorius Charlesas Boldenas, kuris trijų dienų konferencijos pradžioje
pirmadienį pripažino, kad tebėra reikšmingų spragų
technologijose, M. Aldrinas pareiškė, kad didžioji dalis tyrimų jau
atlikti.
„Iš tikrųjų reikia labai mažai naujų tyrimų“, - sakė buvęs
astronautas, ragindamas investuoti pinigų ir sutelkti politinią
valią, kad būtų įgyvendinama nuolatinės dviejų planetų
visuomenės vizija.
„JAV turi likti žmonių skraidinimo kosmose lydere, o aš manau,
kad galima išnaudoti komercinės rinkos dinamiškumą, kad sukurtume
nusileidimo sistemą, galinčią iš tikrųjų tapti JAV greitkelio į
kosmosą pagrindu“, - pabrėžė jis.
M. Aldrinas, neseniai išleidęs naują knygą „Misija į Marsą:
mano vizaija apie kosmoso tyrimus“, pastebėjo, kad knyga turėtų
vadintis „Misijos į Marsą“, nes tokių skrydžių bus daug ir kad
žmonės toje planetoje turėtų įsikurti visam laikui.
„Kalbame apie daugelį misijų, kad galiausiai apgyvendintume ir
kolonizuotume Marsą“, - aiškino M. Aldrinas, taip pat siūlantis
pasiųsti kosminius laivus, kurie skrietų nuolatine trajektorija tarp
Žemės ir Marso.
„Turėtume sutelkti dėmesį į nuolatinio žmonių buvimo Marse
pradžią iki 2030-2040, - pridūrė jis. - Jungtinės Valstijos bus
žmonijos raidos švyturys.“
B. Aldrinas įsivaizduoja, kad Marse galėtų būti kuriamos
gyvenvietės, sukonstruotos iš atskirų modulių, galbūt
bendradarbiaujant su Kinijos, Europos, Indijos, Japonijos ir Rusijos
kosmoso agentūros, tačiau Jungtinės Valstijos, anot jo, turėtų
vadovauti šiam procesui.
Astronautas nepritarė nuomonei, kad į Marsą nutarusiems
persikelti žmonėms reikėtų sudaryti galimybes grįžti į Žemę.
„Nėra kitos išeisties, tik užtikrinti nuolatinį
(apgyvendinimą) Marse, - sakė B. Aldrinas. - Tiesiog nemanau, kad
galima rengti vienkartines išvykas ant Marso paviršiaus.“
Komentuodamas Nyderlandų bendrovės „Mars One“ pareiškimą, kad
ji verbuoja savanorius 2023 metais planuojamam surengti skrydžiui į
Raudonąją planetą be galimybės grįžti, M. Aldrinas sakė, kad tas
planas atrodo esantis gera lėšų rinkimo ir viešųjų ryšių
akcija, tačiau neturinti „svaresnio techninio pagrindo“.
M. Aldrinas buvo NASA misijos „Apollo 11“ Mėnulio modulio pilotas.
1969 metų liepos 20-ąją jis kartu su velioniu astronautu Neilu
Armstrongu tapo pirmaisiais žmonėmis,
išsilaipinusiais mūsų planetos palydovo paviršiuje.