Kosminiame laive „Shenzhou 10“ prasidėjo „baigiamoji
pasiruošimų stadija“ prieš skrydį „birželio viduryje“. Tai nurodė
valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, cituodama pilotuojamųjų
kosminių skrydžių programos atstovą.
Kaip praneša „Xinhua“, kosminis laivas turės susijunti su
orbitine laboratorija „Tiangong 1“, tad ši misija bus svarbus
žingsnis Kinijos pastangose pasistatyti visavertę kosminę stotį,
kurioje galėtų ilgą laiką dirbti astronautai.
Astronautai, kurie Kinijoje vadinami taikonautais, „ves pamoką
grupei moksleivių per vaizdo tiltą“, skriedami orbitoje po kosminio
laivo starto iš bazės šalies šiaurės vakaruose, pridūrė
agentūra.
Kinijos kosminė programa atsilieka nuo JAV ir Rusijos, tačiau
Pekinas turi ambicingų planų, įskaitant siekį nuskraidinti žmones
į Mėnulį ir iki 2020 metų pasistatyti orbitinę stotį, sakoma
oficialiuose dokumentuose.
Pirmąjį taikonautą Kinija pasiuntė į kosmosą 2003 metais.
2012 metais kosminis laivas „Shenzhou 9“ atliko iki šiol ilgiausiai
trukusią Kinijos kosminę misiją, o tarp trijų jo įgulos narių
buvo pirmoji į orbitą pakilusi šios šalies moteris.
Milijardus dolerių kainuojančią kosminę programą Pekinas
laiko svarbiu simboliu, bylojančiu apie stiprėjantį šalies
statusą pasaulinėje arenoje, didėjančius technologinius pajėgumus
ir valdančiosios Komunistų partijos sėkmę, keičiant padėtį
kadaise skurdusioje šalyje.
Azijos supervalstybė intensyvina pilotuojamuosius skrydžius tuo
metu, kai Jungtinės Valstijos, ilgai buvusios lyderės šioje
srityje, apkarpė kai kurias savo programas ir nurašė savo
daugkartinio naudojimo erdvėlaivius.