Pažiūrėjus į šį ryškų palydovo kontūrą galima aiškiai matyti Mėnulio topografijos ypatumus. Tai neseniai dviems NASA darbuotojams davė mintį ant SDO padarytoje nuotraukoje esančio šešėlio viršaus uždėti Mėnulio 3D modelį, sukurtą remiantis NASA Mėnulio stebėjimo palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ surinktais duomenimis.
Ši užduotis yra pakankamai sudėtinga, nes vizualizuotojai – su SDO padarytomis nuotraukomis paprastai dirbantis Scottas Wiessingeris ir su LRO paveikslais dirbantis Ernie Wrightas – turėjo tiksliai suderinti atitinkamu laiku ir iš tinkamos stebėjimo vietos surinktus duomenis, gautus iš dviejų skirtingų aparatų. Galutinis jų darbo rezultatas yra atimantis žadą Saulės ir Mėnulio paveikslas.
Tam, kad pradėtų darbo procesą, vizualizuotojai gavo laiką ir Mėnulio stebėjimo kampą iš SDO padarytos nuotraukos. Ši informacija buvo įkelta į LRO modelį, kuris gali atkurti tikslų Mėnulio vaizdą žiūrint iš bet kurios vietos ir bet kuriuo laiku. Šis modelis sujungia 6 bilijonus atskirų Mėnulio paviršiaus aukščio matavimų, kurie buvo padaryti LRO lazerinio altimetro instrumentu. Dirbant su modeliu reikėjo atsižvelgti į daug faktorių – ne tik į SDO nuotolį ir stebėjimo kampą, bet ir Mėnulio sukimąsi bei nuolatinį judėjimą. Wrightas kurdamas Mėnulio simuliaciją pasinaudojo kompiuterine programa, kad rutulį apgaubtų palydovinės nuotraukos bei reljefo žemėlapiais.
Mėnulio simuliacijos paveikslas buvo uždėtas ant šešėlio SDO nuotraukoje. Jų kontūrai idealiai sutapo. LRO nuotraukoje matomi kalnai ir slėniai tiksliai tilpo į SDO nuotraukoje esantį šešėlį.
Tai iš dalies buvo ir informacijos sutikrinimas. Buvo parodyta, kad SDO informacija yra itin tiksli, o LRO modeliai irgi gali tiksliai parodyti, kas Mėnulyje vyksta bet kuriuo duotu momentu.
Taip pat, savaime suprantama, šis veiksmas mums davė gražų paveikslą.
Parengė Dorotėja Noreikaitė