Mokslininkai nustatė, jog netgi nedideli temperatūros arba
kritulių kiekio pokyčiai susiję su dažnėjančiais užpuolimais,
išžaginimais ir nužudymais, taip pat konfliktais grupėse ir
karais.
Ši koreliacija gali sukelti nerimą keliančių padarinių,
šylant pasaulio klimatui, perspėja Kalifornijos universiteto
Berklyje ir Prinstono universiteto tyrėjai.
Nors ateities prognozės visada kelia abejonių, šios studijos
pagrindinis autorius Solomonas Hsiangas pabrėžė, kad dabartinės tendencijos aiškios: juo orai karštesni,
juo žmonės labiau linkę smurtauti.
S. Hsiangas su kolegomis išanalizavo 60 tyrimų rezultatus
įvairiose srityse - tokiose kaip archeologija, klimatologija,
politologija ir ekonomika.
Pavyzdžiui, viena studija parodė, kad El Ninjo pietinių
svyravimų ciklo karštesniais ir sausesniais laikotarpiais
„tikimybė, kad kurioje nors atogrąžų šalyje prasidės naujas
pilietinis karas, padidėja dvigubai“.
Kitas tyrimas parodė, kad per karščius didėja smurto
visuomenėje rizika - esant karštiems orams fiksuojama daugiau
nužudymų, išprievartavimų, buitinio smurto atvejų ir kitokių
užpuolimų.
„Buvome nustebinti (šio sąryšio) pastovumo ir tvirtumo“, -
sakė S.Hsiangas, aiškindamas, kad šios tendencijos išryškėdavo,
kad ir kokios trukmės būtų tiriamas - trumpalaikė karščių
banga, daugelį metų trunkanti sausra ar šimtmečių trukmės
ciklai.
„Manome, jog bendras poveikio lygis yra pakankamai aukštas, kad
vertintume jį rimtai ir atidžiai apsvarstytume, ar mūsų
šiandienos veiksmai nepaveiks smurto lygio mūsų vaikų rytojaus
pasaulyje“, - pridūrė jis.
Siekdami atskirti kitus didesnį smurtą lemiančius veiksnius,
studijos autoriai pritaikė statistinę analizę, lygindami padėtį
atskirose geografinėse vietovėse įvairiais laikotarpiais, kad
politinės, kultūrinės ir geografinės sąlygos būtų tarpusavyje
suderinamos.
Tyrėjai taip pat stengėsi palyginti smurto lygį vietovėse,
kuriose klimato veiksniai būdavo aiškiai lokalizuoti, lyginant su
padėtimi kaimyninėse teritorijose, kur orai išlikdavo vėsesni.
Visais atvejais „surinkti įrodymai byloja, kad žmonės visame
pasaulyje prastai prisitaikę pakęsti aukštesnę temperatūrą“, -
sakoma kito šio studijos autoriaus Marshallo Burke'o
pranešime.
Tačiau šio poveikio mechanizmas yra sunkiau paaiškinamas, o
tyrėjai citavo kelias teorijas ir kėlė prielaidą, kad tai gali
būti susiję su įvairiomis priežastimis.
Užėjus sausrai arba nederliaus metais, žmones griebtis ginklų
gali paskatinti ekonominiai veiksniai.
Dėl didelio nedarbo miestuose atsiranda daug nusivylusių ir
užsiėmimo neturinčių jaunų žmonių, todėl susidaro puikios
sąlygos rinkti armiją.
Atrodo, kad kaitra taip pat sukelia fiziologinį poveikį,
kurstantį žmones smurtauti - ir toks poveikis gali pasireikšti,
išbuvus karšyje vos kelias valandas.
S. Hsiangas šią tendenciją lygino su eismo įvykių pagausėjimu
lietingomis dienomis, aiškindamas, jog tai nereiškia, kad kuri nors
avarija įvyko vien dėl lietaus arba kad avarijų būna tik lyjant.
„Eismo įvykius galiausiai nulemia vairuotojų klaidos, bet lietus
gali jas padaryti daug labiau tikėtinomis, - sakoma jo pranešime. -
Panašiai ir smurtiniai konfliktai gali vykti dėl įvairių
priežasčių, kurios paprasčiausiai tampa labiau tikėtinos, kai
pablogėja klimato sąlygos.“