T.Truscottas ir R.Hurdas, įkūrę specialią „čiurkšlių laboratoriją“, pripažįsta, kad neįprastas jų tyrimas gali sukelti juoką mokslinėje bendruomenėje. Tačiau jie patys į tai žiūri gana rimtai.
„Žmonės dažnai manęs klausia, negi tikrai aš užsiimu šia tematika... Bet mes visi kada nors esame buvę tokiame bjauriame tualete su balomis ant grindų. Tokios vietos – tikra bakterijų maitinimosi terpė“, - aiškina T.Truscottas.
Nenorėdami atlikti eksperimento realiomis sąlygomis, fizikai, imituodami spaudimą, sukūrė specialų įrenginį iš 20 l kibiro su žarnelėmis. Žarnelės buvo prijungtos prie dviejų dirbtinių šlaplių. Su šia konstrukcija mokslininkai tyrė, kaip reaguoja skystis susilietęs su įvairiais paviršiais.
Tyrimo procesą mokslininkai filmavo specialia didelės raiškos vaizdo kamera. Peržiūrėję gautą įrašą T.Truscottas ir R.Hurdas atrado, kad didžiausia balų tualete tikimybė – kai pasireiškia vadinamasis Plateau-Rayleigh nestabilumas.
Šis fizikinis reiškinys stebimas, kai tolygus skysčio stulpelis išsiskaido, jeigu jo ilgis yra didesnis už skersmenį. Taigi, tuomet, kai šlapimas pasiekia pisuarą, jis jau būna spėjęs išsiskirstyti į atskirus lašus – būtent jie kalti dėl balų atsiradimo.
Mokslininkai padarė išvadą, kad balų kiekį sumažinti visų pirma galėtų gerai įrengti vonios ir tualeto kambariai.
Antra, jie rekomenduoja vyrams srovę nukreipti į vertikalų paviršių, o ne horizontalų.
Trečia, prie pisuaro patartina prieiti kaip įmanoma arčiau, kad srovė nespėtų išsiskaidyti į lašus.
Ketvirta, reikia stengtis, kad šlapimo kritimo kampas būtų kuo mažesnis.
Fizikai prisipažino, kad susidomėjo šia delikačia tema dėl nuolat iš mamų ir kitų moterų kritikos ir kaltinimų, kokie vyrai netvarkingi. Mokslininkai tikisi, kad jų atradimai padės visiems laikams pašalinti konfliktų priežastį.
Mokslininkai neketina apsiriboti šiuo atradimu. Jie ruošiasi tęsti bandymus su skirtingų tipų unitazais ir pisuarais, ieškodami optimalaus šlapinimosi algoritmo.
Parengė Jurgita Noreikienė
