Kometa ISON buvo atrasta praeitais metais, kai ji dar skriejo toli už Jupiterio orbitos. Tikėtasi, kad gruodį tą dangaus naktimis bus galima stebėti plika akimi, jeigu ji būtų toliau skriejusi apskaičiuota orbita ir priartėjusi prie Žemės.
Ketvirtadienį 18 val. 37 min. Grinvičo (20 val. 37 min. Lietuvos) laiku ISON praskriejo vos už 1,2 mln. kilometrų nuo Saulės paviršiaus. Astronomai nukreipė daugybę teleskopų į tašką, kuriame kometa turėjo pasirodyti, apskriejusi Saulę, tačiau nieko nepamatė.
„Nematau nieko, kas būtų išnirę iš už Saulės disko. Tai gali būti vinis į karstą“, – Vašingtone įsikūrusio Karinio laivyno tyrimų laboratorijos astrofizikas Karlas Battamsas sakė per tiesioginę NASA televizijos transliaciją.
„Liūdna, kad tai, atrodo, baigėsi tokiu būdu, tačiau mes daugiau sužinosime apie šią kometą“, – pridūrė jis.
Labiausiai priartėjusi prie mūsų sistemos centrinio šviesulio, kometa skriejo per Saulės vainiką 350 kilometrų per sekundę greičiu.
Per tokį atstumą nuo žvaigždės ją veikė 2 760 laipsnių Celsijaus kaitra. Tokios temperatūros veikiausiai pakako, kad išgaruotų ne vien ledinis kometos branduolys, bet ir uolienių bei dulkių priemaišos.
Astronomai pastebėjo, kad ISON ryškis smarkiai padidėjo trečiadienį, o ketviradienį kometa gerokai nublanko, rašo portalas spaceweather.com. Tas blykstelėjimas galėjo žymėti momentą, kai kometos branduolys subyrėjo, o garais virtęs jo turinys pasklido kosmose.
Jeigu kometa arba stambios jos liekanos būtų išlikusios per artimą kontaktą su Saule, jie po savaitės arba dviejų būtų naktimis būtų matomi danguje plika akimi.
Šią kometą praeitais metais atrado du astronomai mėgėjai, kurie naudojosi Rusijos tarptautiniu moksliniu optiniu tinklu (International Scientific Optical Network, ISON).
Mokslininkų nuomone, ši kometa susiformavo pačioje Saulės sistemos kūrimosi pradžioje. Ji išsilaikė „smarkiai įšaldyta Orto debesyje, esančiame pakeliui į kitas žvaigždes, pastaruosius 4,5 mlrd. metų“, aiškino kometų ekspertas Carey Lisse'as (Keris Lisas), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje.
Retkarčiais Orto debesį sudarantys kometoidai dėl gravitacijos lauko trikdžių – pavyzdžiui, sukeliamų netoliese praskriejančios žvaigždės – pakeičia trajektoriją ir per milijonus metų nuskrieja į Saulės sistemos centrinę dalį. Kompiuteriniai modeliai rodo, kad ISON prie Saulės priartėjo pirmąjį – ir tikriausiai paskutinį – kartą.
„Tikiuosi, kad greitai pamatysime kitą“ kometą, sakė NASA Saulės dinamikos observatorijos projekto mokslininkas Deanas Pesnellas (Dinas Pesnelas).
