„Vanduo paprastai yra laikomas pagrindine sąlyga egzistuoti gyvybei – bent jau kiek žinome, taip yra Žemėje. Dėl šios priežasties, vandens garų išsiveržimas Europos paviršiuje pritraukė ypatingą mokslininkų dėmesį“, – sakė profesorius Lorenzas Rothas iš Kelno universiteto.
2012-aisiais, lapkričio bei gruodžio mėnesiais, „Hubble“ teleskopas užfiksavo ultravioletinę spinduliuotę, kuri sklido iš Europos šiaurinio poliaus.
Šią spinduliuotę sukėlė intensyvus Jupiterio magnetinis laukas, kuris priverčia daleles pasiekti tokią energiją, jog jos atsitrenkia ir išskaido vandens molekules į deguonies bei vandenilio jonus, kurie palieka savo spalvotą pėdsaką – ultravioletinės spinduliuotės pašvaistę.
Mokslininkai mano, kad dideli lūžiai Jupiterio palydovo Europos paviršiuje gali būti vietos, pro kurias ir veržiasi vandens garai į kosmosą.
„Atradimas, kad vandens garai veržiasi netoli ašigalių, sustiprino Europos, kaip potencialios kandidatės gyvybei, vaidmenį. Tačiau mes kol kas nežinome, ar šis požeminis vanduo susisiekia su paviršiniu skystu vandeniu“, – sakė L.Rothas.
Iki šiol atrastas vos vienas palydovas visoje Saulės sistemoje, kuriame būtų panašių vandens išsiveržimų. 2005-aisiais NASA „Cassini“ palydovas panašius procesus užfiksavo Saturno palydovo Encelado paviršiuje.
