Pasirodo, dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno ar dar didesnio dydžio monstrai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys byloja, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio. Kaip tik apie tokį atradimą 223-iajame Amerikos astronomų draugijos suvažiavime paskelbė Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėjai. Dujinio „nykštuko“ vardas – „KOI-314c“.
„Gal ta planeta pasižymi tokia pat mase, kaip ir Žemė, bet ji toli gražu nėra tokia pat, kaip Žemė, – pareiškė tyrimo autorius Davidas Kippingas. – Tai įrodo, kad tarp uolingų pasaulių (kaip mūsų Žemė) ir „puresnių“ planetų (vandens pasauliai ar dujų gigantai) aiškios skiriamosios ribos nėra.“
Ironiška, tačiau kosminė observatorija „Kepler“ dujinį „nykštuką“ atrado dairydamasi egzomėnulių. „KOI-314c“ buvo pastebėtas slenkantis vos už 200 šviesmečių esančios raudonosios nykštukės disko paviršiumi. Paprastai „Kepler“ planetų ieško maždaug 3 tūkst. šviesmečių atstumu.
D.Kippingas tyrimo metu taikė tranzito laiko variacijų metodą. Tyrimo metu buvo stebimos dvi iš trijų aplink žvaigždę „KOI-314“ besisukančių egzoplanetų. Abiejų skersmuo – maždaug 60 proc. didesnis už Žemės, tačiau jų masės smarkiai skyrėsi. „KOI-314b“ yra tankus, uolinis pasaulis, kurio masė Žemės masę viršija keturis kartus. O štai „KOI-314c“ – lengvesnė planeta, kurios masė identiška Žemės masei. Tiesa, jo atmosfera labai tanki ir „puri“ – tokias turi Uranas ar Neptūnas.
Aiškėja, kad keistasis dujinis „nykštukas“ yra ne tik mažas, bet ir karštas. Aplink gimtąją savo žvaigždę jis apskrieja per 23 paras, o temperatūra planetoje siekia apie +104 ºC . Skysto būvio vandeniui (taigi ir gyvybei) – per karšta.
D.Kippingo vadovaujamas planetologų kolektyvas pastebėjo, kad „KOI-314c“ yra tik 30 proc. tankesnis už vandenį, o tai leidžia iškelti prielaidą, kad šis dangaus kūnas gaubiamas labai solidžios, storos atmosferos – jos storis gali siekti net pusę tūkstančio kilometrų. Tikėtina, kad atmosfera sudaryta iš vandenilio ir helio.
Manoma, kad „KOI-314c“ galėjo būti „mini neptūnų“ tipo dujinė egzoplaneta, tačiau per tam tikrą laiką neteko didelės dalies savosios atmosferos – ją galėjo „nupūsti“ labai arti esančios gimtosios žvaigždės spinduliuotė.
