Du NASA marsaeigiai 90 dienų misijai Marse nusileido prieš dešimt metų. Vienas iš jų tebesidarbuoja ir šiandien. Abu robotai į Žemę atsiuntė šimtus tūkstančių Marso paviršiaus nuotraukų.
Šias „mėlynes“ „Opportunity“ rado Erelio krateryje, netoli savo nusileidimo vietos. Jos susiformavo vykstant Marso paviršiaus erozijos procesams.
Mėlynųjų rutuliukų sudėtį zondas išanalizavo spektrometrais. Iš pradžių manyta, kad „uogos“ susidarė dėl paprasčiausių cheminių reakcijų – gyvybė čia niekuo dėta.
Vis dėlto pernai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė ką kita – požymius, kad jų susidarymo procesuose esminį vaidmenį turėjo atlikti mikroorganizmai. Tokios išvados apie Marso „mėlynes“ leido manyti ne tik tai, kad Marse būta skysto vandens, bet ir tai, kad ten egzistavo gyvybė (mikroorganizmų pavidalu).
Beje, kai kuriuos atradimus marsaeigiai padarė netyčia. Pavyzdžiui, po maždaug 800 dienų užstrigo ir sustojo vienas marsaeigio „Spirit“ ratas. Inžinieriai nusprendė tęsti kelionę, nors nesisukantis ratas ir vilksis gruntu. Besivelkantis ratas Marso paviršiuje paliko vagą, po kuria netrukus pasimatė balta kaip sniegas medžiaga. Paaiškėjo, kad tai – silicio junginys, įprastai aptinkamas karštose versmėse ir hidroterminėse sistemose – gyvybei tinkamoje terpėje.
„Tai buvo nokautuojanti staigmena, – prisimena „Mars Exploration Rover“ misijai vadovavęs Kornelio universiteto astrofizikos profesorius Stevenas Squyresas. – Tai buvo akla sėkmė. Jei tas ratas nebūtų užstrigęs, taip ir nebūtume to sužinoję.“
Marsaeigiai rado konkrecijų ir nuosėdinių uolienų sluoksnių, sudarytų iš sulfatų druskų, o tai bylojo kadaise planetos paviršiumi tekėjus vandenį.
Nors daugelyje fotografijų dominuoja rausvų spalvų kraštovaizdis, kai kurie kadrai atkreipia dėmesį į kitas Raudonosios planetos spalvas, kuriomis nusidažiusios Marso uolos, gruntas ir dangus.
„Vienoje nuotraukoje marsietiškas saulėlydis nufotografuotas melsvame danguje, kuris dienos metu Marse dėl rausvų dulkių būna rausvas, rožinis. Tačiau per saulėlydžius jis tampa melsvas. O mūsų Žemėje būna priešingai“, – pabrėžia S.Squyresas.
