El Ninjo yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus. Šis šiltesnio vandens persiskirstymas sukelia atmosferos cirkuliacijos pokyčius, kurie lemia pasikartojančias audras bei liūtis visame pasaulyje.
El Ninjo ekstremumų metu jūros paviršius tampa šiltesnis (siekia apie 28 laipsnius pagal Celsijų). Todėl paprastai šaltesnėje ir sausesnėje rytų pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje bent 0,8 ºC atšilimas gali turėti pražūtingų pasekmių.
Australijos klimatologijos specialistai pabandė nuspėti šiltėjančio klimato poveikį El Ninjo reiškiniui, tačiau visi jų modeliai rodo skirtingus rezultatus. Siekiant geriau įvertinti šylančio klimato poveikį, tyrimo vadovas Wenju Cai su tarptautine klimatologų grupe įtraukė daugiau tiriamų faktorių. Jie išbandė 20 šį reiškinį simuliuojančių klimato modelių ir charakterizavo ne tik jūros paviršiaus temperatūros parodymus, bet ir kiekvieną kritulių kiekio padidėjimą 10 kartų.
Žurnale „Nature Climate Change“ publikuoti rezultatai rodo, kad šiuo metu El Ninjo ekstremumai, pasireiškiantys kas 20 metų, ateityje, dėl temperatūros didėjimo, gali pasikartoti kas 10 metų. Tai įvyks jau per artimiausius 100 metų.
Nors padažnėjęs srovių apsikeitimas gali būti naudingas sausrų kamuojamai vakarinei Šiaurės Amerikos pakrantei, tačiau papildomi kritulių kiekiai gali turėti pražūtingų pasekmių visame pasaulyje.
Pastarųjų El Ninjo metu Australija ir Indonezija patyrė sukrečiančias sausras ir gaisrus, o Ekvadoras bei Peru – katastrofiškus potvynius. 1997–1998 m. materiali žala viršijo 35 mlrd. JAV dolerių, žuvo virš 23 tūkst. žmonių visame pasaulyje.
