Stojus sausiems giedriems orams nakties danguje galime grožėtis ryškiu žvaigždžių spindesiu ir per dangaus skliautą nutįsusia Paukščių Tako juosta.
Sausio vakarais virš rytų horizonto tekės pačios ryškiausios žiemos žvaigždės.
Tuoj po saulės laidos palei rytų horizontą žvilgsnį patrauks ryškių žvaigždžių trikampis – tai spindės dvi ryškiausios Dvynių žvaigždyno žvaigždės – Kastoras (aukščiau) ir Poluksas (žemiau), o į dešinę nuo jų tviskės itin ryški Jupiterio planeta. Dar dešiniau žėrės įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas.
Virš Dvynių spindės Vežėjo žvaigždės ir ryškiausia jų – Kapela, o virš Šienpjovių – Tauro žvaigždynas su rausvuoju Aldebaranu.
Po 19 val. po Dvyniais pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs ir Didysis Šuo su pačia ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi.
Tarp Sirijaus ir Prokiono tiesiai per ryškiausių žiemos žvaigždžių telkinio vidurį nusidrieks Paukščių Takas.
Jupiteris, sausį atsidūręs opozicijoje (Žemės atžvilgiu priešingoje pusėje nei Saulė), visą naktį ryškiai švytės aukštai pakylančiame Dvynių žvaigždyne.
Tai bus palankiausias metas Jupiteriui stebėti. Savo šviesiu Jupiteris nusileis tik Venerai.
Marsas tekės apie vidurnaktį Mergelės žvaigždyne ir bus matomas iki pat ryto. Jo šviesis diena po dienos stiprės. Per sausio mėnesį Marsas pašviesės daugiau nei pusantro karto.
Sausio 23 d. paryčiais Marsą aplenks šviesus Mėnulio pilnaties diskas.
Saturnas patekės anksti ryte Svarstyklių žvaigždyne ir iki aušros suspės pakilti beveik 20 laipsnių virš pietų horizonto.
Sausio 26 d. iš dešinės pusės prie Saturno prisiartins Mėnulio delčiagalis.
Venera šį mėnesį iš Vakarinės pavirs Aušrine. Nors pirmomis mėnesio dienomis ją dar buvo galima pamatyti ryškiai sušvintant žemai palei pietvakarių horizontą, sausio 11 d. atsidūrusi tarp Žemės ir Saulės ji pasirodys jau tik sausio pabaigoje kaip neįtikėtinai ryški Aušrinė žvaigždė, ryto aušroje sužimbanti palei pietryčių horizontą.
Sausio 29 d. paryčiais šalia Veneros galima bus išvysti plonytį Mėnulio delčios ragą.
Sausio 28 d. prieš auštant baigiantis dilti Mėnulio pjautuvas atsidurs į dešinę nuo Aušrinės, o 29 d. 7 val. ryto delčiagalis paskutinį kartą pasirodys įsispraudęs žemai tarp Aušrinės ir pietryčių horizonto linijos.
Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose, tačiau paskutinėmis mėnesio dienomis jam atitolus nuo Saulės ir gerokai paryškėjus jį bus galima bandyti susirasti su žiūronais vakaro žaroje besileidžiančiame Vandenio žvaigždyne.
Paryčiais bus galima sulaukti ir įspūdingiausio žmogaus rankų kūrinio – Tarptautinės kosminės stoties (TKS) pasirodymo. Ji, kaip netikėtai sužibusi ryški žvaigždė, per maždaug 1–4 minutes praslinks žvaigždėtu dangumi iš vakarų į rytus.
Kartu su šia stotimi apie Žemę skries ir pirmieji lietuviški palydovai. Iš TKS į atvirą kosmosą jie bus paleisti vasario 25–28 dienomis. Tarptautinės kosminės stoties pasirodymo dangaus skliaute laiką ir vietą galima sužinoti internete: https://spotthestation.nasa.gov/sightings.
