Nufotografuoto galaktikų spiečiaus centre glūdi tai, šalia ko bet kurios galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė atrodytų it nykštukė. Tai yra viena didžiausių juodųjų skylių, kokias yra pavykę atrasti per visą astronominių stebėjimų istoriją. Ji vadinama hipermasyvia juodąja skyle. Ją supanti violetinė mantija – daugiau nei iki mėlynumo įkaitintos dujos.
Įprastai kosmose aptikę tokio tankumo ir temperatūros dujų telkinius, astronomai tikisi, kad juose vyksta arba netrukus prasidės žvaigždėdaros procesai. Tačiau šiame milžiniškame dujų ūke – anei žvaigždelės. Maža to, mokslininkai yra linkę manyti, kad žvaigždžių formavimosi procesus ten stabdo hipermasyvioji nematoma gigantė. O žvaigždžių ten galėtų gimti trilijonai.
Šios juodosios bedugnės galią liudija tai, kad ji pajėgia tramdyti trilijonus žvaigždžių.
„Rentgeno nuotraukoje matyti karštose dujose žiojinčios dvi didžiulės ertmės, – rašoma NASA pranešime spaudai. – Teleskopas „Chandra“ specialiai tyrinėjo būtent tas ertmes. Jos lygiuoja su dalelių srautais, kurie matomi radijo bangų dažnio nuotraukose, kurias užfiksavo radijo teleskopo „Very Large Array“ antenų masyvas. Tai, kad tarp tų dviejų ertmių yra supermasyvi juodoji skylė, yra rimtas požymis, kad jos generuojami viršgarsiniai dalelių srautai persmelkia įkaitusių dujų telkinį ir sustumia dujas taip, jog susiformuoja minėtos ertmės.“
Astronomai yra radę ir kitų juodųjų skylių, suformavusių panašias ertmes, kurios yra neįprastai didelės – Paukščių tako galaktikos dydžio. Šis ir kiti požymiai byloja, kad juodosios skylės gali būti ne tik supermasyvios, bet ir hipermasyvios – jų masė Saulės masę turėtų viršyti daugiau kaip 10 mlrd. kartų. Tokie objektai turėtų būti nepaprastai dideli, tačiau turėtų suktis gana lėtai.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Astrophysical Journal“ publikacijoje.
