Tiksliau būtų klausti, kiek jame rastume tuštumos, nes būtent ji būtų dominuojantis dalykas kubiniame šviesmetyje visatos erdvės. Tačiau tikslesnis atsakymas priklauso nuo to, iš kurio visatos regiono būtų „iškąstas“ tas milžiniškas kubas.
Jei iš galaktikos centro, tuomet kubas bus prikimštas žvaigždžių. O jei iš kamuolinio spiečiaus centro? Arba žvaigždžių lopšiu vadinamo ūko, kuriame gimsta galybė naujų žvaigždžių? O jei imtume Paukščių Tako galaktikos pakraščius? Reikia nepamiršti, kad egzistuoja šiurpiai dideli atstumai tarp galaktikų, kuriuose nėra beveik visiškai nieko.
Įdomumo dėlei, galima apskaičiuoti Paukščių Tako galaktikos vidutinį tankį ir jį laikyti atskaitos tašku. Mūsų galaktikos disko skersmuo siekia apie 100 tūkst. šviesmečių, storis – apie 1 tūkst. šviesmečių. Astronomas Philas Plaitas mano, kad Paukščių Tako tūris yra apie 8 trilijonus kubinių šviesmečių. O bendra mūsų galaktikos masė 6 x 1042 kg. Viską padalijus, išeitų 8 x 1029 kilogramo kubiniame šviesmetyje.
Aštuonetas su dvidešimt devyniais nuliais kilogramų medžiagos. Ar tai daug? Skamba kaip labai daug. Bet... tai tėra apie 40 proc. mūsų Saulės masės.
Kitaip sakant, kiekviename Paukščių Tako galaktikos kubiniame šviesmetyje erdvės vidutiniškai tėra po 40 proc. Saulės masės. Kiek tos masės (ir medžiagos) būtų kubiniame metre erdvės? Tik apie 950 atogramų. Beveik femtogramas – kvadrilijonoji gramo dalis. Kitaip tariant, faktiškai niekas. Oras, kuriuo kvėpuojame – net ir jo kubinis metras svertų apie kilogramą.
Tiesa, bet kuris statistikos ekspertas patvirtins, kad visų taip mėgstamas vidurkis yra visa niveliuojantis ir iš tikro labai nedaug pasakantis statistikos vienetas. Laimė, mūsų galaktika nėra nuobodžiai tolygus statistinio vidurkio įsikūnijimas. Paukščių Take yra ir tankesnių regionų. Pavyzdžiui, kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. Ten kubiniame šviesmetyje erdvės žvaigždžių gali būti šimtą ar net tūkstantį kartų daugiau nei Saulės sistemos apylinkėse. Ten žvaigždes skiria labai menki atstumai – prilygstantys atstumui nuo Saulės iki Plutono.
Tačiau tarpžvaigždinės erdvės tyruose (ką ir kalbėti apie tarpgalaktines dausas) medžiagos tankis krenta labai smarkiai. Kubiniame metre tarpžvaigždinės erdvės pavyktų rasti tik kelis šimtus atomų. O tarpgalaktinės erdvės kubiniame metre atomų tiek, kad juos būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Tad kiek visko yra kubiniame šviesmetyje visatos erdvės? Viskas priklauso nuo pasirinkto visatos regiono. Tačiau jei visą medžiagą po visatą išbarsčius tolygiai, atsakymas išeitų gluminantis: vidutiniškai joje beveik nėra nieko.