Kinų mėnuleigis „atgijo“

Naujausiame pranešime nurodoma, kad mėnuleigis atlaikė šaltą, 14 Žemės parų trukusią mūsų palydovo naktį ir atsirado vilčių, kad jį bus galima pataisyti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Mėnuleigio gedimas praėjusį mėnesį buvo smūgis kariškių vadovaujamai Pekino kosmoso programai, kuri apima planus iki 2020 metų pastatyti nuolatinę orbitinę stotį ir kada nors nusiųsti į Mėnulį žmogų. „Mėnuleigis turi galimybių būti išgelbėtas, nes vis dar yra gyvas“, – oficialiajai naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė Kinijos mėnuleigio programos atstovas Pei Zhaoyu. Ankstesniame pusiau oficialios naujienų agentūros „China News Service“ pranešime buvo sakoma, kad pirmadienį mėnuleigio visų funkcijų nepavyko atgaivinti. Sausio 25-ąją prasidėjus Mėnulio nakčiai, mėnuleigis patyrė mechaninius valdymo sutrikimus ir nuo to laiko nebegalėjo veikti. Tai sukėlė didelę Kinijos interneto vartotojų apgailestavimo bangą. Tačiau Pei Zhaoyu sakė: „Yutu“ atgijo!“ Mokslininkai nerimavo, kad mėnuleigis – kaip manyta, sugedęs – gali neatlaikyti itin žemos Mėnulio nakties temperatūros. Tačiau P.Zhaoyu tikina, kad dabar jis normaliai priima signalus. Vis dėlto ekspertai dar aiškinasi, kokios priežastys sukėlė tuos sutrikimus. Australijoje gyvenantis nepriklausomas kosmoso tyrimų ekspertas Morrisas Jonesas AFP sakė, kad problema kilo nesusiskleidus mėnuleigio saulės baterijai. „Tai sudarė sąlygas šaltą Mėnulio naktį šilumai išeiti iš mėnuleigio. Šaltis tikriausiai visam laikui pakenkė kai kurioms mėnuleigio dalims, bet atrodo, kad kai kurios dalys vis dar dirba“, – sakė jis. „Nefritinis triušis“ į Mėnulį buvo nuleistas gruodžio 15 dieną. Tokia misija įgyvendinta pirmą kartą po Sovietų Sąjungos sėkmingos mėnuleigio programos prieš beveik keturis dešimtmečius. Sėkmingas mėnuleigio nuleidimas kinams tapo proga reikšti nacionalinį pasididžiavimą – jis pademonstravo didėjančias jų šalies galimybes vykdyti sudėtingas operacijas kosmose. Pekinas šalyje ir užsienyje liaupsino šią misiją, per kurią planavo atlikti geologinius tyrimus ir ieškoti gamtinių išteklių. Kinija plėtoja ambicingą kosminę programą, susijusią su šalies kariniais, komerciniais ir moksliniais interesais. Tačiau Pekinui dar reikia pasivyti toliau šioje srityje pažengusias galiūnes – Jungtines Valstijas ir Rusiją. „Nefritinis triušis“ (kiniškai Yutu) yra pavadintas pagal kinų mitologijos Mėnulio deivės Čangės augintinį Jutu. Tai yra pirmasis kosminis aparatas, „minkštai“ nutupdytas Mėnulyje nuo 1976 metų. Anksčiau tai buvo pavykę padaryti tik Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.