Astronomai šias „nepavykusias žvaigždes“ tyrinėjo naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą. Užfiksuoti šviesumo pokyčiai buvo ženklas, kad jose gali būti audros debesų. Tokios audros gali trukti vos kelias valandas, bet gali užsitęsti ir dešimtmečius, skelbia Space.com.
„Didelės dalies rudųjų nykštukių šviesumas cikliškai kinta, o tai yra užuomina į debesis arba audras“, – sakė tyrėjas Arenas Heinze'as iš Stoni Bruko universiteto.
A.Heinze'as su kolegomis stebėjo 44 rudųjų nykštukių šviesumo pokyčius iki 20 valandų. Ankstesni tyrimai rodė, kad rudosiose nykštukėse audros gali vykti 5–10 proc. laiko, taigi mokslininkai tikėjosi išvysti nedidelius šviesumo pokyčius. Jų nuostabai, beveik pusės stebėtų rudųjų nykštukių šviesumas buvo nepastovus. Atsižvelgiant į tai, kad kita objektų pusė stebėjimų metu nebuvo matoma, tai leido mokslininkams manyti, jog audros jose yra pakankamai dažnos.
Temperatūra šiuose kosminiuose kūnuose yra gerokai per didelė, kad susidarytų vandens debesys. Todėl astronomai mano, kad juos sudaro smėlis ir išsilydžiusi geležis.
Rudosios nykštukės yra vėsesnės už žvaigždes – jų masė yra per maža, kad įžiebtų vandenilio virtimo heliu reakciją. Tai yra pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis. Rudosios nykštukės laikomos milžiniškomis Jupiterio dydžio planetų pusseserėmis.