Trijų autobusų skersmens asteroidas praskriejo tarp Mėnulio ir Žemės orbitų, o tai kosminiais masteliais yra labai arti. Arčiausiai mūsų planetos kosminis luistas atsidūrė 23:07 val. Lietuvos laiku – tada 30 metrų skersmens akmenį nuo Žemės skyrė mažiau nei 350 tūkst. km (0,9 atstumo iki Mėnulio).
Mokslininkai skelbia, kad asteroido „2014 DX110“ susidūrimo su Žeme grėsmės nėra, tačiau 53 tūkst. km/val. (14,74 km/s) greičiu be garso švilpiantis asteroidas Žemės gyventojams padovanojo įspūdingą reginį. Tiksliau būtų pasakyti, kad reginį dovanojo ne tik asteroidas, bet ir „The Virtual Telescope Project“ bei „Slooh“ observatorijos: jos kosminio akmens priartėjimą tiesiogiai transliavo visam pasauliui.
Asteroidų priartėjimo žiūrimumas internete sparčiai didėja. Štai praėjusį mėnesį prie Žemės priartėjusio kito didžiulio asteroido „2000 EM26“, kurio skersmuo siekia 120–270 m, vaizdus internete paryčiais tiesiogiai stebėjo tūkstančiai smalsuolių.
„Nežinomi, neatrasti asteroidai į mūsų planetą trenkiasi ir milžiniškų nuostolių pridaro maždaug kartą per šimtmetį, – pasakoja „Slooh“ astronomas Bobas Bermanas. – Pastaruosius kartus tai įvyko 1908 m. birželio 20 d. ir 2013 m. vasario 15 d. O kas keletą šimtmečių į Žemę pataiko stambesni asteroidai. Laimė, jie dažniausiai trenkiasi į mažai gyvenamus, atokius planetos kampelius, pavyzdžiui, Antarktidą. Vis dėlto susidūrimo su nežinomu, neatrastu asteroidu tikimybė, nors ir menka, išlieka visada.“
„2014 DX110“ yra apolonų klasės asteroidas, o tai reiškia, kad jo orbita kerta Žemės orbitą. Iš viso astronomai žino 240 apolonų, tačiau manoma, kad Saulės sistemoje gali būti mažiausiai 2 tūkst. apolonų, kurie yra kilometro skersmens ar didesni. Jei toks pataikytų į Žemę, jis planetos paviršiuje išmuštų 10–20 kartų už jo skersmenį didesnį (bent 10–20 km) skersmens kraterį.
