Tokius skaičius tyrėjai gavo išanalizavę daugiau nei tūkstančio egzoplanetų metrinius duomenis (temperatūrą, tankį, cheminę sudėtį, amžių ir nuotolį nuo gimtosios žvaigždės), informuoja UniverseToday.com.
Teksaso universiteto (JAV) profesoriaus Louiso Irwino vadovaujama tyrėjų grupė sudarė biologinio sudėtingumo indeksą (BSI), kurio skalė apima įverčius nuo 0 iki 1. Indeksas išvestas remiantis savybių, kurios svarbios sudėtingų daugialąsčių organizmų egzistavimui, skaičiumi.
Priimdami sąlygą, kad Jupiterio palydovas Europa yra rimtas kandidatas į gyvybės lopšį, tyrėjai nustatė, kad 1–2 proc. visų egzoplanetų BSI būtų didesnis nei Europos. Tad, jei Paukščių Take skrieja apie 10 mlrd. žvaigždžių, kurios turi, pavyzdžiui, vidutiniškai tik po vieną planetą, būtų bent 100 mln. planetų, tinkamų gyvybei.
„Iš vienos pusės, labai mažai tikėtina, kad Visatoje esame vieni, – samprotauja tyrimo autorius L.Irwinas. – Kita vertus, mes, ko gero, esame taip toli nuo gyvybės, kuri pasiekusi bent žemiškosios gyvybės lygį, kad kontaktas su išsivysčiusiomis svetimeivių formomis netolimoje ateityje yra beveik neįmanomas.“
Žinoma, nėra jokios garantijos, kad sudėtinga gyvybė egzistuoja nors viename iš tų pasaulių. Tačiau tai reiškia, kad sąlygos tuose pasauliuose gali būti tinkamos gyvybei.
„Be to, nereikia manyti, kad kiekvienoje iš tų 100 mln. planetų gyvybė bus protaujanti. Tiesiog ten galėtų egzistuoti gyvybė, sudėtingesnė už vienaląsčius“, – priduria mokslininkai.
Aukštu BSI indeksu pasižyminčios jau atrastos egzoplanetos yra gana toli (viena artimiausių – už 20 šviesmečių esanti žvaigždės „Gliese 581“ planetų sistema).
„Beje, didesnį BSI indeksą turinčios planetos yra didesnės, šiltesnės ir senesnės už Žemę, – pridūrė L.Irwinas. – Tad sudėtingų gyvybės formų paieška griežtai tik Žemės tipo planetose būtų tik žemiškajai gyvybei artimų atmainų paieška. Gyvybė visatoje gali būti kur kas įvairesnė.“
