Birželio danguje viešpatauja baltosios naktys, rašo „Lietuvos rytas“. Saulė leidžiasi negiliai, todėl visiškai nesutemsta net ir vidurnaktį. Plika akimi sunku įžiūrėti net Paukščių Taką ir blyškesnes žvaigždes.
Danguje išsiskiria tiktai šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenkančiame Vežėjo žvaigždyne Kapela.
Virš rytų padangės Erelio žvaigždyne žybsės Altayras, kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantis Didįjį Vasaros Trikampį.
Vakarų horizonte leidžiasi zodiakinis Liūtas.
Saturnas, gegužės mėnesį labiausiai priartėjęs prie Žemės, matomas vakaro danguje apie 20 laipsnių palypėjęs virš pietų horizonto Svarstyklių žvaigždyne.
Net ir pro mėgėjišką teleskopą galima įžiūrėti jo įspūdingus žiedus ir didžiausią palydovą Titaną.
Marsas vakarais sušvinta Mergelės žvaigždyne ir leidžiasi po vidurnakčio.
Arčiausiai Žemės (opozicijoje) atsidūręs balandžio mėnesį, jis tebetols nuo mūsų ir jo šviesis tolydžio blanks.
Jupiteris, kaip -1,4 ryškio šviesulys, spindi vakarais prie vakarų ir šiaurės vakarų horizonto prigludusiame Dvynių žvaigždyne truputį žemiau nei ryškiausios Dvynių žvaigždės Kastoras ir Poluksas.
Mėnesio pabaigoje Jupiteris jau slėpsis vakaro žarose.
Venera-Aušrinė birželio mėnesį ryškiai sužimba vos pradėjus brėkšti ryto žarai rytų pusėje, tačiau labai žemai. Ji visą mėnesį slinks Avino ir Jaučio žvaigždynais.
Rasos šventės rytą (birželio 24 d.) Venera atsidurs kiek žemiau nei 5 laipsnių atstumu nuo Sietyno (Plejadžių).
Silpnas Sietyno žvaigždes dėl šviesaus dangaus bus galima įžiūrėti tik pro žiūronus.
Kiek dešiniau nuo Aušrinės tuomet švytės ir dylančio Mėnulio pjautuvas.
Merkurijus trumpiausiomis vasaros naktimis slėpsis Saulės spinduliuose.
Naktimis tarp gegužės 15 d. ir rugpjūčio 20 d. ištikimiems dangaus stebėtojams tikrai pasitaikys progų pasigrožėti vadinamaisiais sidabriškais debesimis. Jie geriausiai matomi vasarą, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis.
Dažniausiai tokie debesys pasirodo maždaug 20 dienų po vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje.
Šie debesys susidaro mezosferoje, apie 80 km aukštyje, ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis.
Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa.
Nors iki šiol jų kilmė iki galo lieka neaiški, vyrauja nuomonė, kad jie yra sudaryti iš ledo kristalų. Kiti mano juos esant sudarytus iš kosminių arba vulkaninių dulkių.
Birželio 21 d. 13 val. 52 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške, ir įvyks vasaros saulėgrįža.
Naktinis Saulės kelias po horizontu bus trumpiausias, o virš horizonto – ilgiausias.
Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kad Saulė nuo dangaus kalno leidžiasi žemyn ir dienos pradeda trumpėti.