Signalą rentgeno spindulių diapazone užfiksavo kosminis teleskopas „Chandra Xray Observatory“ ir ESA įrenginys „XMM-Newton“. Jis sklido iš vieno masyviausių visatos objektų. Neidentifikuotas signalas apibūdinamas kaip intensyvus specifinio bangos ilgio rentgeno spindulių žybsnis. Kokia šio signalo kilmė mokslininkai kol kas nežino.
Viena iš hipotezių – signalą galėjo generuoti steriliųjų neutrinų skilimas. Sterilieji neutrinai – hipotetinė neutrinų atmaina, kuri su įprastine medžiaga galėtų sąveikauti tik dėl gravitacijos. Neutrinai teoriškai siejami su hipotetinės tamsiosios medžiagos egzistavimu.
Tyrimui vadovavusio Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže (Masačusetsas, JAV) mokslininko Esros Bulbulo teigimu, tamsiosios medžiagos atradimas ir paaiškinimo paieškos gali užtrukti ilgai, tačiau jei ši hipotezė teisinga, rezultatai pranoks lūkesčius.
Tamsiosios medžiagos teorijoje postuluojama prielaida, kad 85 proc. visatos galimai sudaro tamsioji medžiaga, kuri, skirtingai nei įprasta medžiaga ir ją sudarantys protonai, neutronai, elektronai, neišspinduliuoja ir nesugeria šviesos. Todėl mokslininkai tamsiosios medžiagos atradimui ir tyrinėjimui ieško netiesioginių metodų.
„Prieš paskelbdami atradę steriliųjų neutrinų, turime atlikti aibę darbų, – kalbėjo vienas iš tyrimo bendraautorių, NASA Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Maximas Markevitchas. – Tačiau mus ne mažiau džiugina ir tokio atradimo galimybė.“
„Kitas žingsnis – palyginti „Chandra“ ir japonų misijos „Suzaku“ duomenis apie galaktikų spiečius ir pažiūrėti, ar užfiksuotas toks pat rentgeno signalas, – pridūrė kitas tyrimo bendraautorius iš minėto Astrofizikos centro Adamas Fosteris. – Ką šie duomenys galėtų reprezentuoti? Idėjų turime aibę. O tikslaus atsakymo galime nesužinoti, kol nepradės veikti naujasis rentgeno detektorius.“
E.Bulbulo vadovaujama tyrėjų grupė analizavo daugiau kaip per dešimt metų „Chandra“ ir „XMM-Newton“ sukauptą duomenų masyvą. Persėjo spiečius yra vienas masyviausių visatos objektų, kuriame tūkstančiai galaktikų „maudosi“ neaprėpiamo dydžio dujų debesyje. Beje, dujos jame įkaitusios iki milijonų laipsnių.
Tai – ne pirmas kartas, kai mokslininkai Persėjo spiečiuje aptinka įdomių dalykų. 2003 m. „klausėsi“ vieno žemiausių visatos garsų, kurio osciliavimo periodas – 9,6 mln. metų. Tai – 57 oktavomis už pianino klaviatūros centre esančius klavišus žemesnis garsas.
