„Curiosity“ atsiųstos nuotraukos ir duomenys apie 5,5 km aukščio Eolidės kalno (Aeolis Mons), neoficialiai vadinamo Šarpo kalnu, gruntą žemiausiuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose mokslininkams padėjo nustatyti, kad tie dariniai yra susiformavę iš upės žiotyse sunešto smėlio ir dumblo.
„Kai kraterį pripildžiusių nuosėdų storis pasiekė bent kelis šimtus metrų, jos sukietėjo, virto uolienomis, o ilgainiui vėjo erozija išgraužė medžiagą tarp kraterio pakraščio ir dabartinio kalno krašto“, – sakoma NASA pranešime.
Johnas Grotzingeris iš Kalifornijos technologijų instituto teigia, kad dar sunku pasakyti, kiek truko laikotarpis, kai Marso paviršiuje buvo skysto vandens, tačiau aptiktos sluoksniuotos uolienos įrodo, kad Geilo krateryje (kurio vidury tas Šarpo kalnas ir stūkso) buvo ežero dugnas.
„Geilo krateryje telkšojo didelis ežeras. Galbūt netgi virtinė ežerų, kurie užpildė visą 155 kv.km kraterio dugną“, – sakė Michaelas Meyeras, NASA Marso tyrimų programos mokslinis vadovas.
„Tas ežeras buvo pakankamai didelis, kad išliktų milijonus metų, o tiek laiko pakanka gyvybei atsirasti ir suklestėti. Tiek laiko pakanka susikaupti ežerinėms nuosėdoms ir iš jų susidaryti Šarpo kalnui“, – aiškino jis.
„Kai pamatėme nuožulniuosius sluoksnius, kurie buvo pakrypę Šarpo kalno link – tai buvo tikrai didelė staigmena“, – sakė J.Grotzingeris.
Geologiniai dariniai, žinomi kaip nuožulnieji sluoksniai, yra labai svarbūs tiriant planetos formavimosi istoriją, bet gerų pavyzdžių sunku rasti netgi Žemėje, aiškino žurnalistams mokslininkas.
