Svarbiausi „Messenger“ misijos pasiekimai – pirmą kartą nufotografuotas visas Merkurijaus planetos paviršius bei aptikti įrodymai, kad arčiausiai Saulės skriejančios planetos ašigaliuose bei krateriuose yra ledo. Taip pat buvo tiriamos neįprastos Merkurijaus savybės: itin lėtas planetos sukimasis aplink savo ašį (diena čia trunka du trečdalius metų, arba maždaug 60 dienų), magnetinis laukas.
Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus ledo aptikimą arčiausiai mūsiškės žvaigždės skriejančioje planetoje vadino itin įdomiu.
„Merkurijaus paviršiaus temperatūra siekia apie 400 laipsnių, o poliuose tebėra ledas. Tai irgi įdomu – gal yra ir kažkokių organikos pėdsakų? Tai galėtų suteikti papildomų žinių apie Saulės sistemos atsiradimą, kaip tas kūnas galėjo susidurti su kitais kosminiais kūnais ir t.t.“ – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V.Tomkus.
Jis pabrėžė, kad stebėti, fotografuoti ir tyrinėti šią planetą iš Žemės itin sudėtinga, mat ji skrieja arti Saulės. Todėl ši misija suteikė daug vertingos informacijos apie Merkurijų.
Misija, anot V.Tomkaus, buvo sudėtinga: „Planeta yra pusiaukelėje iki Saulės. Nuskrieti iki jos nėra taip sunku, bet patekti į orbitą arba nusileisti būtų iš tikrųjų gana sudėtinga, nes yra stiprus Saulės gravitacinis laukas. Dėl to „Messenger“ skrydis vyko labai ištęsta orbita. Keletą metų zondas skriejo, pamažu artėjo prie planetos, ir galiausiai buvo nukreiptas į Merkurijaus orbitą. Jis praskriejo kelis kartus Merkurijų, Venerą.“
Palydovo apsaugai nuo milžiniškų aplinkos temperatūros svyravimų ir Saulės radiacijos mokslininkai sukūrė specialią keraminę medžiagą, kuri irgi buvo testuojama skrydžio metu ir surinkti duomenys pagelbės saugoti įrangą ateityje.
Zondui išnaudojus turėtas kuro atsargas, jis buvo nukreiptas į Merkurijų, o į planetos paviršių jis rėšis skriedamas 14 tūkst. km/h greičiu. Pamatyti paskutinių palydovo gyvavimo akimirkų ir paties smūgio Žemėje nebus įmanoma – jis rėšis į nuo Žemės nusisukusią planetos pusę.
Tai buvo antras žmonių sukurtas įrenginys, aplankęs arčiausiai Saulės skriejančią planetą. Artimiausia misija į Merkurijų numatoma 2017 metais, tai bus bendras Europos ir Japonijos kosmoso agentūrų projektas.
