„Jūs pasiekėte savo kelionės tikslą“, – dabar ištartų kosminio zondo „New Horizons“ navigatorius, jei ten toks būtų. Ketvirtį amžiaus rengta, devynis su puse metų trukusi ir 723 mln. dolerių kainavusi zondo kelionė link paskutinės žmogaus sukurto prietaiso neaplankytos Saulės sistemos planetos pavyko. Liepos 14 d., 14 val. 49 min. Lietuvos laiku, „New Horizons“ atsidūrė arčiausiai Plutono paviršiaus – tik 12500 km atstumu. Perduodami unikalūs vaizdai jau stebina visą pasaulį.
Pirmosios kosminės eros pabaiga
„Kai pirmą kartą pamatysime ryškų Plutono paviršiaus vaizdą, pažadu – jis išvers jus iš klumpių!“, – jau prieš porą savaičių sakė „New Horizons“ misijos tėvas, Alanas Sternas.
Jis yra tas žmogus, kuris su kolegomis pradėjo planuoti misiją į Plutoną dar 1989-aisiais. Tais pačiais metais, kuomet zondas „Voyager 2“ praskriejo arčiausiai Neptūno. Po šio įvykio Plutonas liko paskutine Saulės sistemos planeta, kurios dar neaplankė joks žmogaus rankų kūrinys.
Na ir kas, kad 2006 m. mažesnis už Mėnulį Plutonas (diametras tik 2380 km) prarado planetos statusą ir virto nykštukine planeta. Svarbu, kad apie šį, tik 1930 m. atrastą dangaus kūną, ligi šiol žmonija žino itin mažai.
39 kartus toliau negu Žemė nuo Saulės nutolusi planeta sudaryta iš akmens (65 proc. ) ir ledo (35 proc.). Jos tankis netikėtai mažas, tad gravitacija tesudaro tik 6 proc. žemiškosios. Plutono paviršius padengtas azoto, metano, anglies monoksido ir etano ledu, o jo temperatūra siekia -233 Celsijaus.
Šiuo metu planetą supanti azoto, metano, anglies monoksido ir angliavandenilių atmosfera yra tokia skysta, kad jos slėgis 50000 kartų mažesnis už žemiškąjį. Tačiau ir ji greičiausiai netrukus užšals, kai Plutone prasidės kelis dešimtmečius truksianti žiema.
Didžiausias iš penkių planetos mėnulių – Charonas – yra 1200 km diametro. Jis skrieja kaip mūsiškis – visą laiką atsukęs į planetą vieną pusę. Tiesa, kadangi Charono ir Plutono masė gana panaši, jie sudaro lyg ir dvinarę planetą, kurios dalys sukasi aplink vieną gravitacijos centrą. Apsisuka per 6,4 Žemės dienas.
„New Horizons“ startavo 2006 m. sausį. Misijos tikslas – atlikti Plutono matavimus. Misijos kaina – 723 mln. dolerių. Misijos pasiekimas – pirmą kartą matome iš arti paskutinę nematytą Saulės sistemos planetą.
„Tai pamatinė misija, kuri užbaigs pirminės pažinties su mūsų Saulės sistema etapą“, – sakė „New Horizons“ projekto vadovas Glenas Fountainas.
Taigi, šiandien baigiasi tai, kas prasidėjo dar 1962 m., kuomet JAV zondas „Mariner 2“ praskriejo pro Venerą ir taip pradėjo kitų Saulės sistemos planetų apžiūros erą.
Kas išties įvyko?
Zonde „New Horizons“ sumontuoti septyni moksliniai prietaisai, kuriais jis tiria Plutoną, didžiausią jo palydovą Charoną ir keturis mažesnius aptiktus palydovus.
Artimiausią planetai trajektoriją „New Horizons“ praskriejo dienos metu, 14 km/s greičiu. Priartėjimo momentu visi zondo įrenginiai ir antenos nukreipti į Plutono paviršių, todėl signalas į Žemę nesiunčiamas ir mokslininkai iki liepos 15 d. 4 val. ryto gali tik graužtis alkūnes iš nekantrumo – jokių duomenų jie nesulaukia.
Be to, kadangi zondo termoelektrinis generatorius tėra 202 vatų galios, siunčiamų duomenų srautas labai ribotas. Todėl „New Horizons“ suprogramuotas priartėjimo metu atrinkti ir siųsti tik svarbiausius duomenis, kad jie išliktų net jei kas atsitiks vėliau. O kiti duomenys bus transliuojami dar kelis mėnesius.
Tiesa, liepos 4 d. misiją rengę mokslininkai patyrė nemažą stresą, kai daugiau negu valandai dingo ryšys su zondu. Ryšį pavyko atkurti po valandos ir 24 min. Atrodo nedaug, tačiau likus dešimčiai dienų iki lemiamo momento, tai jau rimta drama.
„Per tą laiką zondo autopilotas aptiko problemą ir pasielgė, kaip buvo suprogramuotas – perjungė zondą į saugų režimą, įjungė atsarginį kompiuterį ir jis pradėjo transliuoti į Žemę telemetrijos duomenis, kad padėtų inžinieriams nustatyti problemą“, – rašė misijos komandos nariai iškart po incidento.
Lyg ir niekas nesugedo, tačiau visi žinojo, kad visoms zondo funkcijoms vėl aktyvuoti prireiks kelių dienų– zondas nutolęs 4,8 bilijonus kilometrų ir kiekviena komanda tokį atstumą keliauja 4,5 val. Tiesa, galiausiai visas funkcijas pavyko atkurti iki liepos 7 d.
„Kosminis aparatas veikia puikiai, siunčiami duomenys atrodo nuostabiai, o atmosfera misijos kontrolės salėje tiesiog kibirkščiuoja nuo sutelktos energijos“, – apie paskutines artėjimo akimirkas sakė Alanas Sternas.
Priartėjimo momentu zondas sudarė detalų Plutono ir Charono paviršiaus žemėlapį, tyrė Plutono atmosferos charakteristiką, objektų geologiją. Viso numatyta atlikti 30 mokslinių programų, tarp kurių numatyta ir naujų žiedų bei palydovų paieška.
Bus atlikta 380 stebėjimų, daromos ultravioletinės ir infraraudonos nuotraukos, siunčiami stereoskopiniai objektų vaizdai.
Gražiomis nuotraukomis misija, aišku, nesibaigė. Kadangi perdavimo greitis tesiekia 2 kilobaitus per sekundę, surinkus duomenis zondas į Žemę siųs dar 16 mėnesių. O jei NASA patvirtins finansavimą numatytam misijos tęsiniui, 2019 m. praskries pro keletą kitų nutolusių mėnulių bei žiedų.
Toliausiai nukeliavęs žmogus
Kadangi zondas „New Horizons“ gabena šiek tiek Plutono atradėjo, astronomo Clyde’o Tombaugho pelenų, jis simboliškai tapo toliausiai nukeliavusiu Žemės astronautu, kuris galiausiai netgi nuskries už Saulės sistemos ribų.
Tiesioginę transliaciją iš misijos kontrolės būstinės stebėk „Youtube“ kanalu.
