Labiau mokslininkai nustebo iš arti nufotografuotoje Plutono paviršiaus srityje nepastebėję kraterių. Žinant, kad ši nykštukinė planeta skrieja Koiperio juostoje – už Neptūno orbitos esančiame regione, kur kosminių nuolaužų tiek daug, kad jos nuolat bombarduoja Plutoną ir jo penkis palydovus – tai atrodo išties keista.
NASA sako, kad šis faktas byloja, jog Plutonas tebėra geologiškai aktyvus ir kad kai kurie jo paviršiaus dariniai, vertinant astronominiais mastais, yra gana jauni. Galbūt susidarę ne anksčiau negu prieš 100 mln. metų.
„Jis gali būti aktyvus netgi dabar“, – sakė „New Horizons“ projekto mokslininkas Johnas Spenceris.
Mokslininkai geologinio aktyvumų požymių pastebėjo ir Neptūno palydove Tritone, kai 9-ame dešimtmetyje tyrinėjo kosminio zondo „Voyager 2“ atsiųstas nuotraukas. Tame dangaus kūne taip pat buvo labai mažai smūginių kraterių.
„Faktas, kad labai mažos planetos gali ilgai išlikti labai aktyvios, privers daugelį geofizikų peržvelgti savo teorijas ir iš naujo pamėginti perprasti, kodėl taip yra“, – sakė misijos vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas.
„Panašu, kad tų kalnų pagrindinė uoliena – suledėjęs vanduo“, – pridūrė jis.
Plutono paviršiuje taip pat gausu ledu virtusio azoto, metano ir anglies viendeginio.
„Iš šių medžiagų kalnai susidaryti negali – jos tiesiog per minkštos“, – aiškino J.Spenceris žurnalistams.
Tačiau zondo surinkta informacija dar tik pradeda pasiekti Žemę, tad galime tik spėlioti, ką atskleis duomenys, kurie bus gaunami dar 16 mėnesių.
