JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė Marso paviršiuje aptikusi upelių pėdsakus.
„Marsas nėra sausa planeta, kaip manėme anksčiau“, – pranešė planetų tyrimų programos vadovas Jimas Greenas.
Mokslininkai jau 2008 metais patvirtino Marso paviršiuje radę sušalusio vandens pėdsakų.
Tačiau dabar aplink Raudonąją planetą skriejantis NASA dirbtinis palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ užfiksavo iki šiol tvirčiausius įrodymus, kad Marso kalnagūbrių šlaitais teka skystas vanduo.
Rado upelių pėdsakus
NASA pranešė radusi tamsių siaurų brūkšnių planetos paviršiuje. Šie brūkšniai pasirodo ir ryškėja šilčiausiais Marse mėnesiais, o kitais metų laikais išnyksta.
Vidutinė temperatūra planetoje yra 62 laipsniai šalčio pagal Celsijų, tad atrodo, kad skystas vanduo jos paviršiuje pasirodo tik tada, kai Marsas įšyla iki –10 laipsnių.
Kalnų šlaitais tekančių upelių pėdsakus pastebėjo palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos teleskopinė kamera, o kitas instrumentas nustatė jų cheminę sudėtį.
Arizonos universiteto mokslininkas Alfredas McEwenas patikino, kad rastas vandens kiekis yra tikrai didelis. Nors upeliai labai negilūs, jais tekantis vanduo galėtų pripildyti nemažai olimpinių plaukimo baseinų.
Galėtų egzistuoti gyvybė
Šis atradimas – labai svarbus, nes skystos būsenos vanduo yra būtinas gyvybei egzistuoti. O Marse atrasti vandens pėdsakai labai padidina tikimybę, kad Žemės kaimyno paviršiuje bus aptikta bent jau mikroskopinių gyvybės formų.
„Tai rodo, kad gyvybė Marse turėtų sąlygas egzistuoti“, – teigė NASA mokslinės misijos vadovas Johnas Grunsfeldas.
NASA palydovo užfiksuoti 3–4 metrų pločio ir mažiausiai 90 metrų ilgio upeliai Marso kalnų šlaitais pradeda tekėti vasaros mėnesiais.
Manoma, kad jie panašesni ne į stovinčio vandens sankaupas, o į drėgną gruntą.
Specialiais prietaisais ištyrę vandenį mokslininkai aptiko tam tikrų druskų. Tai – ne įprasta maistui sūdyti naudojama druska, bet magnio perchloratas, magnio chloridas ir natrio perchloratas.
Lygiai taip, kaip Žemėje druska naudojama ledui ir sniegui gatvėse tirpdyti, šios druskos gali sutrukdyti vandeniui Marse užšalti net ir esant labai žemai temperatūrai.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl Marso paviršiui vasarą įšilus vos iki –23 laipsnių kalnų šlaituose pasirodo srūvantys upeliai.
Padėtų įsikurti žmonėms
Vanduo Marse yra gera žinia ne tik tiems, kurie tikisi kada nors atrasti nežemiškų gyvybės formų.
Skystas vanduo galėtų padėti astronautams, kurie aplankys Marso paviršių arba ten įsikurs ilgesniam laikui.
Planetoje rastas vanduo galėtų būti geriamas arba naudojamas deguonies ar raketų degalams gaminti. NASA tikisi pirmuosius žmones į Marsą nusiųsti ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Tiesa, NASA Marso tyrinėjimų programos vyriausiasis mokslininkas Michaelas Meyeris patikino, kad vienintelis būdas sužinoti, ar toje planetoje tikrai egzistuoja gyvybė, yra surinkti ir ištirti akmenų bei grunto pavyzdžius.
Tai galėtų atlikti naujas JAV kosmoso tyrinėtojų marsaeigis, kurį tikimasi iš Žemės išsiųsti 2020 metais.
„Vanduo yra vienas brangiausių išteklių, reikalingų žmonių misijai į Raudonąją planetą, – kalbėjo JAV Atstovų rūmų Mokslo, kosmoso ir technologijų komiteto vadovas Lamaras Smithas. – Kuo daugiau įrodymų rasime, tuo labiau palaikysiu misijas į Marsą ateityje.“
Tačiau mokslininkai jau dabar vis garsiau kalba apie galimybę Marso paviršiuje surasti ir gyvybę.
„Tikimybė yra labai didelė“, – patikino Marso tyrime dalyvaujantis A.McEwenas.
Vis dėlto tai, kuo dabar džiaugiasi mokslininkai, tik lašeliai, kuriuos galima lyginti su kadaise Marso paviršiuje plytėjusiais vandenynais.
Prieš tris milijardus metų Žemės kaimyno paviršiuje tyvuliavusios jūros staiga dingo, tačiau mokslininkai nežino, kodėl. (AP, „The Guardian“, LR)
Laukė tinkamos progos pranešti apie atradimą?
Turbūt niekas taip nesidžiaugė NASA pranešimu apie vandenį Marso paviršiuje kaip penktadienį kino teatruose pasirodysiančio filmo „Marsietis“ („The Martian“) kūrėjai.
Ridley Scotto režisuotame filme amerikietis astronautas, kurio vaidmenį atlieka Mattas Damonas (nuotr.), lieka Marse ir turi gyventi pasinaudodamas vien savo žiniomis.
Filmo kūrėjai puikiai pasinaudojo tuo, kad pasaulis staiga vėl susidomėjo Marsu, ir naują informaciją pasitelkė savo reklamos kampanijai. NASA pasveikino pats M.Damonas, „Facebook“ išplatintame vaizdo įraše laikydamas vandens stiklinę.
„Į sveikatą! Tai didžiulės naujienos. Gaila, kad nežinojau to, kai buvau įstrigęs Marse, bet kitą kartą bent jau žinosiu, kad ten yra vandens. Ačiū!“ – pakėlė tostą M.Damonas.
Vis dėlto atsirado kritiškai nusiteikusių komentatorių, kurie pradėjo svarstyti, ar visas šis triukšmas nebuvo tik gudrus planas atkreipti dėmesį tiek į filmą, tiek į NASA tyrinėjimus.
„Marsietį“ režisavęs R.Scottas taip pat neišsklaidė šių gandų. Jis pirmadienį pareiškė apie vandenį kaimyninėje planetoje žinojęs jau kelis mėnesius.
