Hipotezė apie kadaise Saulės sistemos kūdikystėje egzistavusią penktąją planetą-milžinę iškelta dar 2011 m. Vis dėlto, jei toji planeta egzistavo, kaip ji buvo išsviesta iš Saulės sistemos?
Ne vienerius metus mokslininkų įtarimų šešėlis krito ant Saulės sistemos milžinų – Jupiterio ir Saturno.
„Visgi visi požymiai bylotų Jupiterio naudai, – sakė Toronto universiteto Astronomijos ir astrofizikos katedros mokslininkas, tyrimo autorius Ryanas Cloutier. Jo tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „The Astrophysical Journal“.
Planetos iš sistemų išsviedžiamos, kai pernelyg priartėja prie kitų sistemos planetų. Tuomet priartėjęs sistemos narys įgauna didžiulį pagreitį ir it patrankos sviedinys iššaunamas iš planetinės sistemos, įveikdamas net ir galingą gimtosios žvaigždės gravitaciją.
Tačiau ankstesnių tyrimų metu, aiškinantis didžiųjų planetų galimybes išstumti savo sesę iš sistemos, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog išsviesti galėjo būti ir mažieji kūnai, pvz., mėnuliai.
Todėl R.Cloutier su kolegomis nusprendė patyrinėti mėnulius ir jų orbitas. Tyrimo autoriai pagal dabartines Kalistos ir Japeto trajektorijas (tai – Jupiterio ir Saturno palydovai) sudarė kompiuterinius modelius. Tada tyrėjai patikrino galimybę, ar tokia trajektorija galėjo susiformuoti tuo atveju, jei Jupiteris ar Saturnas išstūmė hipotetinę planetą.
„Sulaukėme neįtikėtino rezultato: paaiškėjo, kad Jupiteris galėjo išstumti penktąją planetą-milžinę ir išsaugoti Kalistą savo orbitoje, – džiaugėsi R.Cloutier. – O Saturnui atlikti tokį penktosios planetos išvarymą būtų buvę pernelyg sudėtinga, nes tada Japeto orbita būtų visiškai išsiderinusi ir mūsų laikais jis skrietų visai kita trajektorija.“
