Dabar istorinių stebėjimų analizė atskleidė, kad žvaigždė palengva blanko ilgiau nei šimtmetį, tad visiems beliko kasytis pakaušius, ieškant priežasties.
Pirmieji šios kosmoso keistenybės ženklai gauti iš NASA planetų medžiotojo „Kepler“ kosminio teleskopo, kuris be perstojo stebėjo šį dangaus regioną nuo 2009 iki 2013 m. Dauguma planetas turinčių žvaigždžių periodiškai nublanksta, kai pro jas praskrieja jų planetos. Bet Tabby žvaigždė ketverius metus temo netvarkingai, kartais prarasdama netgi 20 proc. savo ryškumo.
Kosminė keistenybė
Rugsėjo mėnesį Tabetha'os Boyajian iš Jeilio universiteto (kurios neformalus vardas suteiktas žvaigždei) vadovaujama komanda bandė rasti logišką šių neįprastų signalų paaiškinimą. Galiausiai jie nustatė, kad geriausias paaiškinimas – dulkės iš didelio kometų debesies.
Po mėnesio žvaigždė sumirgėjo antraštėse visame pasaulyje dėl Jasono Wrighto ir kolegų iš Pensilvanijos valstijos universiteto straipsnio, kuriame keliama idėja, kad keisti signalai gali atsirasti dėl „ateiviškų megastruktūrų“, pavyzdžiui, palydovų, skirtų rinkti žvaigždės šviesą.
Dabar Bradley Schaefer iš Luizianos valstijos universiteto išsiaiškino, kad paslaptis dar didesnė. Tyrinėdama žvaigždę, T.Boyajian komanda naudojo Harvardo universiteto šimtmečio senumo skaitmeniškai nuskenuotų fotografinių dangaus vaizdo plokštelių archyvo duomenis, siekdami išsiaiškinti, ar žvaigždė keistai elgėsi ir anksčiau, bet nieko neaptiko.
B.Schaeferis nusprendė, kad ši neįprasta žvaigždė nusipelno atidesnės peržiūros. Jis suvidurkino penkerių metų atkarpų duomenis, kad galėtų aptikti lėtas, ilgalaikes tendencijas ir išsiaiškino, kad žvaigždė nuo 1890 iki 1989 metų nublanko apie 20 proc. „Pagrindinis efektas mažas ir neakivaizdus“, – sakė jis.
Siekdamas patikrinti, ar blankimas tikras, B.Schaeferis nuvyko į Harvardą apžiūrėti originalių fotografinių plokštelių ir savo akimis patikrino jose užfiksuotus pokyčius – šiuos įgūdžius turi nedaug dabartinių astronomų. „Kadangi fotografinių plokštelių niekas nebenaudoja, iš esmės tai yra prarastas menas, – sako J.Wrightas. – B.Schaeferis yra tokių dalykų ekspertas.“
B.Schaeferis išvydo amžių trukusį blankimą ir apskaičiavo, kad, norint gauti tokį rezultatą, reikėtų, jog pro žvaigždę praskrietų 648 000 kometų, kurių kiekviena būtų 200 kilometrų skersmens. Mokslininko teigimu, tai yra visiškai neįtikėtina. „Kometų būrio idėja logiškai buvo iškelta kaip labiausiai tikėtina, netgi suprantant, kad tai prastas spėjimas, – sakė jis. – Bet dabar ši idėja paneigta, kaip, tiesą sakant, ir visos kitos paskelbtos idėjos.“
„Tai kelia rūpesčių kometų hipotezei, – sutinka T.Boyajian. – Kad išsiaiškintume, kas vyksta, reikia daugiau nuolatinio stebėjimo duomenų.“
O kaip ateivių megastruktūros? B.Schaeferis neužtikrintas. „Ateivių megastruktūros idėja prastai dera su naujais mano stebėjimais“, – sako jis. Jo nuomone, netgi pažangūs ateiviai nesugebėtų pastatyti struktūros, dengiančios penktadalį žvaigždės, vos per šimtmetį. Be to, toks objektas turėtų sugertą žvaigždės šviesą spinduliuoti kaip šilumą, bet infraraudonasis Tabby žvaigždės signalas atrodo normalus.
„Nežinau, kaip tamsėjimas dera su megastruktūros hipoteze, tačiau tai atmeta daug natūralių paaiškinimų, įskaitant ir kometas, – sako J.Wrightas. – Gal tiesiog praeityje buvo daugiau pritemimo, ar kad tiesiog praeityje astronomams ne taip sekėsi ir jie užfiksavo daugiau pritemimų devintajame XX a. dešimtmetyje nei pirmajame. Tačiau tai atrodo menkai tikėtina.“
Nekyla abejonių, kad KIC 8462852 elgiasi neįprastai, tad kažkokia priežastis privalo būti, sako B.Schaeferis: „Arba kuris nors mūsų atmestas variantas turi dar nežinomų sprendinių, arba teoretikai turės pateikti kokį nors kitą pasiūlymą.“
