Tarp žiemos žvaigždžių švytės Jupiteris ir kometa

Vasario danguje kulminuos ryškios žiemos žvaigždės, šviesiausiai tarp jų spindės Jupiteris, blausiame Žirafos žvaigždyne glūdės Katalinos kometa.

Katalinos kometa.<br>Ian Sharp / Astro-sharp.com nuotr.
Katalinos kometa.<br>Ian Sharp / Astro-sharp.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jonas Vaiškūnas („Lietuvos rytas“)

Feb 15, 2016, 2:12 PM, atnaujinta Jun 8, 2017, 1:09 AM

Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto telkiasi patys ryškiausi ir gražiausi žiemos žvaigždynai.

Dėmesį traukia Tauro žvaigždynas su rausva Aldebarano žvaigžde ir prie jo besiglaudžiančiu ant kairio šono pavirtusią V raidę primenančiu padrikuoju žvaigždžių spiečiumi – Hiadomis. Dešiniau ir aukščiau Hiadų spindi įžymusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejadės).

Į kairę nuo Tauro puikuojasi Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapelos žvaigžde bei Paukščių Taku aukštyn palypėję Persėjas ir Kasiopėja. Į kairę nuo Tauro spindi Dvynių žvaigždynas su ryškiausių savo žvaigždžių pora Poluksu ir Kastoru.

Po Tauro žvaigždynu žaižaruoja įspūdingi Šienpjoviai (Orionas), lengvai atpažįstami pagal į vieną eilutę glaudžiai susispietusių žvaigždžių trijulę (iš kairės į dešinę): Alnitaku, Alnilamu ir Mintaka.

Kairiau ir žemiau Šienpjovių išsiskiria Didžiojo Šuns žvaigždynas, atpažįstamas pagal jame spindinčią ryškiausią viso dangaus žvaigždę Sirijų. Virš jo nesunkiai atrandama palyginti su Sirijumi ne tokia šviesi Prokiono žvaigždė, priklausanti Mažojo Šuns žvaigždynui.

Virš šiaurės rytų horizonto „rieda“ grįžulą žemyn nuleidę Didieji Grįžulo Ratai. Nuo jų dešiniau virš rytų horizonto teka Liūto žvaigždynas su ryškiausia savo žvaigžde Regulu.

Po 20 val. rytuose, po Liūto žvaigždėmis, išnirs ryškiausias vasario nakties dangaus šviesulys po Mėnulio – Jupiteris.

Tolydžio artėdamas prie Žemės ir šviesėdamas vasario pabaigoje jis pasieks –2,5 ryškį.

Net pro paprastus lauko žiūronus galima įžiūrėti Jupiterio diską ir keturis didžiausius Jupiterio palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą.

Dėl greito sukimosi apie planetą palydovų išsidėstymas Jupiterio disko atžvilgiu nuolat kinta. Pavyzdžiui, naktį iš vasario 19-osios į 20-ąją visi 4 palydovai atsidurs į dešinę nuo Jupiterio, t.y. vakarinėje planetos pusėje. Nedidelis mėgėjiškas teleskopas esant geroms orų sąlygoms leis pamatyti taip pat ir Jupiterio atmosferoje susidariusias tamsesnes ekvatorinės juostas.

Vasario 24-osios rytą pro Jupiterį mažiau nei 2 laipsnių kampiniu nuotoliu praslinks pilnas Mėnulis.

Marsas pasirodys po 2 val. nakties pietryčiuose patekančiame Svarstyklių žvaigždyne ir iki aušros pakils beveik 20 laipsnių virš pietų horizonto. Iki vasario pabaigos rausvoji planeta pašviesės daugiau nei pusantro karto.

Saturnas kas rytą po 4 val. patekės virš pietryčių horizonto pasirodančiame Gyvatnešio žvaigždyne.

Venerą-Aušrinę, auštant trumpam ryto žaroje neaukštai iškylančią virš pietryčių horizonto, antroje vasario pusėje nustelbs Saulės spinduliai.

Merkurijaus, auštant patekančio virš pietryčių horizonto dar žemiau nei Aušrinė, atrasti šviesiame danguje greičiausiai jau nepavyks.

Prieš mėnesį arčiausiai Žemės praskriejusią paslaptingąją Katalinos kometą (C/2013 US10) visą naktį bus galima surasti aukštai virš galvos iškylančiame mažai žinomame neryškiame Žirafos žvaigždyne, į kurį yra nukreipta Mažųjų Grįžulo Ratų „iena“.

Pasitelkus paprastus lauko žiūronus šią pirmą ir paskutinį kartą mums pasirodžiusią tolimo kosmoso viešnią bus galima įžiūrėti kaip 7–8 ryškio padūmavusią dėmelę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.