Upsalos universiteto (Švedija) astronomas Erikas Zackrissonas kompiuteriu modeliavo visas Visatoje galinčias egzistuoti uolines planetas. „Scientific American“ pateiktoje jo tyrimo ataskaitoje rašoma, kad jo kompiuteris sumodeliavo miniatiūrinę skaitmeninę ankstyvosios Visatos kopiją.
Mokslininkas šį modelį papildė visais turimais duomenimis apie jau atrastas ir mokslui žinomas egzoplanetas. Tyrimo autorių grupė pastebėjo, jog modelį „prasukus“ 13,8 mlrd. metų į priekį, gaunamas netikėtas ir gluminantis rezultatas – nė viena iš 700 kvintilijonų įmanomų planetų nepanaši į Žemę.
Viena iš galimų to priežasčių – daugelis planetų būtų labai senos, todėl mokslininkai yra linkę manyti, kad Žemė yra santykinai jauna, o jos padėtis Paukščių Tako galaktikoje yra unikali. Tyrimo rezultatus ketinama publikuoti ir žurnale „The Astrophysical Journal“.
„Žinoma, šio tyrimo rezultatų nereikėtų suabsoliutinti, – ramina vienas iš tyrimo bendraautorių, Karnegio observatorijos Kalifornijoje (JAV) astronomas Andrew Bensonas. – Mūsų žinios apie Visatos planetinius pasaulius kol kas yra labai ribotos, todėl atliktuose skaičiavimuose turėtų būti daug netikslumų.“
Vis dėlto tyrimo autoriai yra įsitikinę, kad modeliavimo išvados yra gana tikslios ir iškalbingos – prieita nuomonė, kad Žemė turėtų būti šiokia tokia Koperniko principo išimtis. Prieš metus buvo skelbti kito tyrimo rezultatai, kuriuose prieita išvada, jog Žemė gali būti viena pirmųjų gyvenamų planetų Visatoje.
Mokslininkai mano, kad prieš 4,6 mlrd. metų, kai gimė Saulės sistema, Visatoje galėjo būti tik apie 8 proc. gyvybei tinkamų planetų iš visos įmanomos šių planetų aibės. Taigi didžioji dalis gyvybei tinkamų planetų dar tik formuojasi arba dar tik formuosis. Gali būti, kad jos atsiras ne anksčiau nei užges mūsų Saulė, t.y., tik po 5–6 mlrd. metų. Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę Hablo ir Keplerio kosminių teleskopų duomenis.
„Mūsų pagrindinis tikslas – suprasti Žemės vietą Visatos kontekste, – sakė Kosminių teleskopų tyrimų instituto tyrėjas dr. Peteris Behroozis. – Norėjome ją palyginti su visomis planetomis, kurios tik užgims Visatoje. Pamatėme, kad Žemė yra labai ankstyvas paukštis.“
Galaktikų stebėjimai rodo, kad prieš 10 mlrd. metų žvaigždės formavosi labai sparčiai, tačiau šio proceso metu buvo sunaudota tik gana menka Visatoje esančio vandenilio ir helio dalelė. Dabar žvaigždės gimsta ne taip gausiai, tačiau kosmoso tyruose žaliavos joms yra dar labai daug, todėl naujos žvaigždės ir žuvusių žvaigždžių branduoliuose susintetintais sunkiaisiais elementais praturtintos jų planetinės sistemos rasis dar labai ilgai.
Taigi gali būti, kad žmonija – viena pirmųjų protaujančių civilizacijų Visatoje. Tai teikia tam tikrų privalumų. Ypač turint tokius galingus teleskopus, kaip Hablo ar būsimasis Jameso Webo kosminis teleskopas. Mat gyvename epochoje, kai ypač galingais teleskopais dar galima įžvelgti pirmąsias po Didžiojo sprogimo susiformavusias galaktikas. Kadangi Visata plečiasi (ir vis sparčiau), po milijardų metų gimsiančios civilizacijos pamatyti Visatos ištakas siekiančių objektų astronominiais įrenginiais galbūt nebeturės galimybių.
