Dabar pirmą kartą apskaičiuota, kaip jos pasiskirsčiusios mūsų galaktikoje. 274 tokių nykštukių stebėjimai leido sudaryti dangalapį, o pritaikytas galaktikos tankio modelis – įvertinti žvaigždučių pasiskirstymą. Paaiškėjo, kad iš viso raudonųjų nykštukių galaktikoje turėtų būti apie 60 milijardų, o 7 proc. jų skrajoja galaktikos hale (likusios – diske ir centriniame telkinyje).
Jei raudonųjų nykštukių yra labai daug, gal prie jų gali būti protingų civilizacijų? Šios žvaigždės dažnai yra senesnės už Saulę, be to, jos yra ramesnės, taigi atrodytų, kad didesnė tikimybė, jog civilizacija atsiras, o atsiradusi – neišnyks.
Taigi SETI programa pradėjo dvejų metų trukmės programą, kurios metu stebės 20 tūkstančių raudonųjų nykštukių ir ieškos iš ten atsklindančių protingos gyvybės signalų.
Žvaigždės bus parinktos iš 70 tūkstančių nykštukių katalogo. Nors nežinoma, ar prie jų yra planetų ir ar tos planetos tinkamos gyvybei, šansai nėra menki – egzoplanetų atradimai parodė, kad nuo šeštadalio iki pusės raudonųjų nykštukių turėtų turėti po planetą gyvybinėje zonoje. Taigi lauksime žinių iš SETI ir, galbūt, iš ateivių.