Raketų pakilimai dažnai atidedami – dėl techninių gedimų, netinkamų oro sąlygų ir daugybės kitokių priežasčių. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiteisinimai nedomino: jis pabarė pareigūnus dėl skrydžio pavėlinimo, kurį nulėmė techninis riktas.
Dėl skrydžio atidėjimo buvo pradėtas tyrimas.
„Atsižvelgiant į mažą techninę incidento įtaką, tyrimo pirminė paskirtis veikiausiai buvo politinė, tiksliau, jis buvo skirtas pademonstruoti Kremliui, kad į šios srities problemas žiūrima rimtai“, – savo tinklaraštyje svarsto žurnalistas Anatolijus Zakas.
Tyrėjai nustatė, kad skrydžio atidėjimą lėmė vieno kabelio gedimas. Tam paaiškėjus, atsistatydino „NPO Avtomatika“ generalinis direktorius Leonidas Šalimovas. Ši kompanija ir buvo atsakinga už kabelius.
Kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas ir premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso ir gynybos sektorius, atsipirko papeikimais.
Naujasis kosmodromas, pastatytas Amūro regione Rusijos rytiniame pakraštyje, buvo giriamas V.Putino kaip didžiausias šiuo metu vykdomas statybų projektas, kurio biudžetas – 300–400 mlrd. rublių (4–5,3 mlrd. eurų).
Apie 10 tūkst. darbininkų nuo 2012 metų tame didžiuliame retai apgyventame regione nutiesė 115 km kelių, taip pat 125 km geležinkelių ir pastatę miestelį, kuriame galės gyvento apie 25 tūkst. žmonių.
Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir šiuo metu moka Astanai po 115 mln. JAV dolerių per metus.
Tačiau Rusija dar bent iki 2023 metų naudos Baikonūro kosmodromą pilotuojamiems skrydžiams, o planuojamas raketos „Sojuz 2.1a“ startas buvo, ko gero, vienintelis paleidimas iš Rytų kosmodromo šiais metais.
