Šių metų pradžioje žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie astronomų aptiktus požymius, bylojančius, kad Saulės sistemos pakraštyje, toli už Plutono orbitos, ko gero, skrieja dar viena neatrasta didžiulė Saulės sistemos planeta.
Naujausi kompiuterinių modeliavimų duomenys leidžia manyti, kad vietoj vienos dar neatrastos Saulės sistemos planetos ten jų gali būti keletas.
Šių metų sausį Kalifornijos technologijų instituto astronomai Konstantinas Batyginas ir Mike'as Brownas, remdamiesi nykštukinių Saulės sistemos planetų judėjimo orbitų analizės duomenimis, numatė hipotetinės 9-osios planetos egzistavimą.
Kompiuterinio modeliavimo ir matematinės analizės metodais mokslininkai sukūrė kompiuterinius modelius, kurie gana tiksliai paaiškina keistas grupės nykštukinių planetų Kuiperio juostoje orbitų ypatybes.
Atlikę naujus skaičiavimus, Ispanijos ir Kembridžo universiteto astronomai patvirtino, kad šešių transneptūninių objektų orbitos nėra stabilios, kaip buvo manoma iki šiol. Mokslininkų matematiškai aptikti požymiai leidžia manyti, kad veikiausiai šešių nykštukinių planetų orbitas veikia ne viena, o net keletas dar neatrastų planetų.
„Atrodo, kad anapus Plutono orbitos aplink Saulę gali skrieti ne vien 9-oji planeta, o tikriausiai dar ir 10-oji planeta, galbūt ir keletas kitų“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų Carlosas de la Fuente Marcosas.
Tačiau neatrastų Saulės sistemos planetų taip pat ieškantis M.Brownas suabejojo kolegų iš Ispanijos išvadomis.
„Manau, kol kas dar gerokai per anksti spėlioti apie dar vienos ar net dar keleto neatrastų planetų egzistavimą, nors, atvirai pasakius, mane jų rezultatai maloniai glumina, – sakė Kalifornijos technologijų instituto astronomijos profesorius. – Ir jie, ir mes atlikome kone identišką matematinę analizę ir kompiuterinius modeliavimus, tačiau jų ir mūsų rezultatai gana smarkiai skiriasi, ir man nėra aišku, kodėl jų ir mūsų išvados taip skiriasi.“
Hipotetinis Saulės sistemos pasaulis, pavadintas 9-ąja planeta, kaip manoma, gali būti 10 kartų masyvesnis už Žemę. Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų tolimiausia Saulės sistemos planeta. Tiesa, jos buvimo vieta dar nežinoma. Kitaip tariant, jos tiesiogiai atrasti astronomams dar nepavyko.
Mįslingoji planeta aplink mūsų žvaigždę skrieja nepaprastai ištempta elipsės pavidalo orbita, o jos vienas ratas aplink Saulę (t.y., vieneri 9-osios planetos metai) gali trukti nuo 10 000 iki 20 000 metų.
Tačiau du laisvai samdomi ispanų astronomai Carlosas ir Raulis de la Fuente Marcosai, kartu su Kembridžo universiteto Astronomijos instituto mokslininku Sverre J. Aarsethu, atlikę kone identišką matematinę analizę, gavo kiek kitokį hipotetinį Saulės sistemos planetų modelio vaizdą.
Šie trys mokslininkai mėgino modeliuoti, kaip atrodytų šešių transneptūninių objektų (nykštukinių planetų) orbitos, jei egzistuotų M.Browno ir K.Batygino numatyta 9-oji planeta.
„Mūsų analizė rodo, kad po 1,5 mlrd. metų šie šeši transneptūniniai objektai turėtų pabėgti iš Saulės sistemos“, – pasakoja Carlosas de la Fuente Marcosas.
Anot ispanų, labiausiai tikėtina, kad Saulės sistemos paribiuose klaidžioja ne viena, o keletas dar neatrastų planetų.
