Tyrimui vadovaujantys Arizonos universiteto mokslininkai sako, kad visai įmanoma, jog kai kuriose iš aptiktų planetų gali būti gyvybė. Keturių raudonojo nykštuko planetų paviršius yra uolėtas, tad gyvybės požymių pirmiausia galima tikėtis rasti čia.
Visos keturios yra 20–50 proc. didesnės už Žemę, o jų orbitos išsidėsčiusios gerokai arčiau žvaigždės. Tiesa, tik dvi iš planetų yra gyvybei palankioje zonoje, kur radiacija turėtų būti panaši į žemiškąją ir gali būti vandens.
Pirmoji – K2-72c – aplink žvaigždę apskrieja per 15 Žemės parų ir jos paviršius 10 proc. šiltesnis negu Žemės. Antroji apskrieja žvaigždę per 24 paras ir jos paviršius 6 proc. vėsesnis negu Žemės.
Aptikti Vandenio žvaigždyne esančios mažytės žvaigždės planetas pavyko sujungus duomenis, gautus iš K2 misiją vykdančio Keplerio teleskopo, su kelių Žemės paviršiuje įrengtų teleskopų duomenimis. Planetos aptinkamos matuojant subtilius žvaigždės ryškumo pokyčius, kurie atsiranda planetai praskriejant prieš žvaigždę.
