Asteroidas, kodiniu pavadinimu 2016 RB1, arčiausiai Žemės atsidurs apie 20 val. Lietuvos laiku, tiesa, tinkamą įrangą turintys astronomai jį galės užfiksuoti tik pietiniame planetos pusrutulyje.
Vidutinis atstumas, skiriantis Žemę ir Mėnulį, siekia apie 384 tūkst. km, taigi asteroidą ir mūsų planetą skirs tik dešimtadalis šio atstumo.
Beje, šiandien sąlyginai netoli Žemės (mažesniu nei 15 mln. km atstumu) atsidūrė ir kitas, gerokai pavojingesnis asteroidas – 2004 BO41, kurio skersmuo gali siekti net 1,6 kilometro.
Dar vienas „artimas prasilenkimas“ įvyks ateinančią savaitę: rugsėjo 17 dieną netoli mūsų praskries asteroidas 2016 QL44. Šis kosminis kūnas, kurio skersmuo gali siekti 61 metrą, tądien atsidurs apie 1,38 mln. km atstumu nuo Žemės (maždaug 3,6 karto toliau nei skrieja Mėnulis).
Neseniai geofizikų atliktas tyrimas atskleidė, kad net 1 kilometro skersmens asteroidas sukeltų pražūtingų padarinių, jeigu atsitrenktų į žemyninę planetos dalį.
NASA seka apie 13 tūkst. objektų Saulės sistemoje, kurių orbitos yra artimos Žemės orbitai. Apie 1,6 tūkst. asteroidų yra priskirti galimai keliantiems pavojų, tačiau kol kas nėra duomenų, kad koks nors stambus kosminis kūnas tikrai atsitrenks į Žemę per artimiausią šimtmetį.
Išsamų netoli Žemės praskriejusių ir mūsų link artėjančių kosminių objektų sąrašą galite rasti šioje NASA svetainėje.
